Jau kurį laiką sostinės viešojo transporto stotelėse kabo užtemusios informacinės švieslentės, turinčios pranešti realų laiką, kuris liko iki autobuso ar troleibuso atvykimo. Kai kuriose stotelėse švieslentės visai nukabintos. Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas paaiškino, kad bėdos švieslentes ištiko atėjus šalčiams.
„Nuo rudens bandėme susisteminti švieslentes, padaryti, kad jos tiksliai rodytų, kiek liko laiko, kol atvažiuos autobusas, deja, dažnai programa išsiderindavo. Atėjus žiemai, paaiškėjo dar vienas minusas – švieslentės yra nepalankios mūsų žiemoms, mat esant didesniam nei 10 laipsnių šalčiui sugenda ir išsijungia“, – pasakojo R.Jančiauskas.
Specialistas tvirtino, kad skystųjų kristalų švieslenčių ekranai yra per silpni didesniems šalčiams – sistema tiesiog užšąla.
Anot R.Jančiausko, pastebėjus šią bėdą, švieslentės buvo nukabintos ir išvežtos taisyti. „Dauguma švieslenčių sutaisytos, tačiau stotelėse jas vėl pakabinsime, kai šalčiai šiek tiek atlėgs“, – žadėjo jis.
R.Jančiauskas taip pat teigė, jog naujų švieslenčių pirkti neketinama, bus ieškoma kitų būdų, kaip padaryti jas naudojamas ir žiemą: „Gal reikės kažkaip papildomai jas šildyti. Bus matyti, kaip šią problemą išspręsime.“
Įsikišo aukščiausi valdininkai
Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis aiškino, kad informacinės švieslentės turėjo pradėti funkcionuoti dar rudens pradžioje. „Deja, dėl daugelio iki galo neatliktų darbų tai neįvyko“, – pasakojo A.Šešelgis.
Jo tvirtinimu, informacinės švieslentės, žmonėms turinčios padėti orientuotis, ar autobusai ir troleibusai atvyksta laiku, ar yra užstrigę spūstyse, iki šiol derinamos, jungiamos į centrinę valdymo sistemą. „Į šį procesą jau įsikišo aukščiausi savivaldybės pareigūnai, kasdien vyksta pasitarimai šiuo klausimu, todėl galima sakyti, kad procesas pajudėjo. Vis dėlto sunku prognozuoti, kada švieslentės veiks be priekaištų“, – kalbėjo A.Šešelgis.
Švieslenčių diegimas yra elektroninio bilieto projekto dalis. Šį projektą finansavo Europos Sąjunga (ES). A.Šešelgis svarstė, gal dėl to pritrūko griežtos projekto įgyvendinimo kontrolės.
„Nesvarbu, kad pinigai atėjo ne iš savivaldybės biudžeto. Norisi, kad ir ES lėšos būtų panaudotos efektyviai“, – kalbėjo A.Šešelgis.
Elektroninio bilieto ir su juo susijusios elektroninės infrastruktūros įdiegimo Vilniuje sąmata siekia 10 mln. Lt.
