„Putinizmas yra nepakantumas kitai nuomonei, išdavikų ieškojimas, nacionalizmas ir panašūs dalykai. Mano manymu, priešinti nacionalizmui nacionalizmą yra blogiausias kelias. Nacionalizmui reikia priešinti demokratiją. Yra tas momentas, kad Lietuvoje dėl Rusijos grėsmės stiprėja tokios griežtai nacionalistinės nuostatos, nors jos stiprėja ne taip smarkiai, kaip aš tikėjausi“, – Vilniaus universitete vykusioje diskusijoje sakė T.Venclova.
T.Venclova kritiškai vertino pastarojo meto dešiniųjų veiklą, kai šie kiekvieną nepritariantį jų idėjoms nedelsiant apšaukia tėvynės išdaviku.
Lietuvoje dėl Rusijos grėsmės stiprėja tokios griežtai nacionalistinės nuostatos, nors jos stiprėja ne taip smarkiai, kaip aš tikėjausi, – sakė T.Venclova.
„Lietuviams egzistuoja trys aksiomos. Pirmoji aksioma – lietuviai visada teisūs. Antroji aksioma – jeigu lietuviai neteisūs, žiūrėti pirmąją aksiomą. Jeigu kas nors drįsta abejoti pirmosiomis dviem aksiomomis, vadinasi, jis tarnauja tamsioms svetimoms jėgoms ir greičiausiai yra jų apmokamas, ar Sikorskio, ar Latvių gatvės“, – ironizavo poetas.
T.Venclova kaip pavyzdį paminėjo diskusiją dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Anot jo, šių nereikėtų griauti, kadangi tos statulos primena sunkiuosius Lietuvos istorijos puslapius, tačiau tikrai nėra kenksmingos.
„Aš niekada nedrausiu kam nors protestuoti prieš statulas ant Žaliojo tilto. Jokiu būdu nedrausiu, yra demokratija, kiekvienas turi tokią teisę ir aš už tai jo per daug nebarsiu, pasakysiu radikalus dešinysis, bet tik tiek. Bet jei aš pasakysiu, kad statulas reikia išsaugoti, tai tas radikalus dešinysis būtinai parašys kur nors interneto komentaruose: ak tu, išdavike, Latvių gatvės apmokamas sovietberni ir taip toliau. To nereikia daryti. Leiskite ir jam pasisakyti, ir man pasisakyti. Tai ir yra tas liberalusis principas. Esu beveik tikras, kad mano pozicija ilgainiui laimės. Jei ji nelaimėtų, Lietuva dėl to nežūtų, bet jau būtų truputį liūdniau“, – sakė T.Venclova.
Kalbėdamas apie Lietuvą kamuojančias problemas profesorius taip pat išskyrė nepakantumą homoseksualams, anot jo, tai yra beveik tas pats kaip ksenofobija, rasizmas ar antisemitizmas.
„Yra kažkoks keistas stereotipas, kad homoseksualizmu galima užsikrėsti, tas ištvirkimas plinta. Nieko panašaus. Tai yra žmonės, taip gimę ir jie kitokie negali būti, panašiai kaip strazdanoti žmonės. Nuo niekieno tų strazdanų neapsikrėsi ir nereiškia, kad susitikus strazdanotą žmogų jis turi sėdėti, tylėti ir nelįsti į viešumą. Niekas nesuvokia, kad žmogaus negalima atstumti, koks jis bebūtų. Kadangi jis yra toks ir kitoks būti negali“, – įsitikinęs T.Venclova.
