Atmetė visus argumentus
A.Kaminskas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti vidaus reikalų ministro įsakymo dalį, kuria jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijęs kitos valstybės pilietybę. Pareiškėjas mano, kad ši įsakymo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.
Teismas nurodė, kad Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas atitinka bent vieną iš nurodytų reikalavimų. Nors jis teigė, kad negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo teisę turėti dvigubą pilietybę, kadangi Migracijos departamentas (Departamentas) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) nesilaikė duoto 6 mėnesių termino, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jo teisės turėti dvigubą pilietybę tikrinimą, buvo įpareigotas pateikti tai patvirtinančius duomenis, tačiau, net ir žinodamas apie šias procedūras, atsisakė priimti Departamento siunčiamus pranešimus, taigi, pareiškėjas pats nebendradarbiavo su Departamentu bei VRM.
Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, įgijęs Rusijos Federacijos pilietybę, pagal Pilietybės įstatymą per 2 mėnesius turėjo pareigą apie tai informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją arba Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, tačiau iki pat skundžiamo įsakymo priėmimo to nepadarė, todėl laikytina, kad pareiškėjas savo sąmoningais veiksmais elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai. Be to, numatytas 6 mėnesių terminas dokumentams pateikti yra maksimalus, o ne minimalus, todėl Departamentas ar VRM neprivalėjo šio termino maksimaliai laikytis.
Dėl pareiškėjo argumento, kad jis yra asmens, pasitraukiusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusio kitos valstybės pilietybę arba šių asmenų palikuonis, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoką „pasitraukimas“ reikia suprasti ir aiškinti ne bendrąja prasme, o kaip specialiąją reikšmę turintį teisinį terminą, t. y. terminas „pasitraukimas“ reiškia asmens išvykimą iš Lietuvos dėl tam tikros jam kilusios grėsmės. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, teismas ir šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kas yra A.Kaminskas?
Lietuvos verslininkas A.Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras.
A.Kaminskui Lietuvos pilietybė panaikinta 2022 m. gruodį. Sprendimas argumentuotas tuo, kad vyras tapo Rusijos piliečiu ir neturi teisės į daugybinę pilietybę.
Kaip skelbė LRT tyrimų skyrius, A.Kaminskas yra susituokęs su Rusijos piliete Jelena Kaminskas, buvusia Šebunova. Ji yra buvusi Rusijos gynybos ministro S.Šoigu draugė, turinti su juo du bendrus vaikus. Patys Kaminskai turi du savo vaikus.
Bendrame „The insider“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrime pažymima, jog A.Kaminskas, prieš dvidešimtmetį įkūręs įmonę „Motoidėja“, ilgai buvo smulkus verslininkas, bet per keletą pastarųjų metų tapo dar kelių įmonių akcininku, investavo mažiausiai į tris didelius statybos projektus Vilniuje: daugiabutį Laisvės prospekte, didžiausiu Baltijos šalyse tituluotą pramogų centrą ir tebevykstančias statybas prie Vakarinio aplinkkelio.
Visą šį verslą, pasak „Sienos“, vėliau perėmė nekilnojamojo turto kompanijos „Homa“ savininkas Paulius Kveselaitis.
„The insider“ duomenimis, su J.Kaminskas, tuometine Šebunova, susijusios įmonės iš S.Šoigu pavaldžių struktūrų per įvairius konkursus iš viso uždirbo apie 6,5 milijardo rublių (dabartiniu kursu – per 100 mln. eurų).
Didžiausią dalį pajamų sudarė 2014-aisiais, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos įsteigtos bendrovės „Specstroikonstrukcija“ pirkimai – ji tiekė medžiagas Rusijos kariuomenės karinių miestelių statyboms.