Su lietuviu susituokęs Baltarusijos pilietis 2015 metų rugsėjį kreipėsi į migracijos institucijas, prašydamas išduoti jam leidimą gyventi Lietuvoje kartu su savo sutuoktiniu.
Užsieniečių teisinės padėties įstatyme formaliai jokių kliūčių tos pačios lyties sutuoktinių susijungimui nėra. Užsienio pilietis gali gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, jeigu yra sudaręs santuoką su Lietuvos piliečiu.
Šeimos narius įstatymas apibrėžia kaip sutuoktinius ar sudariusius registruotos partnerystės sutartį, nepilnamečius vaikus ir įvaikius. Įstatymas nenumato, kad santuoka turi būti sudaryta tik tarp skirtingos lyties asmenų.
Ministerijų nuomonės išsiskyrė
Pirmą kartą tokį prašymą gavęs Migracijos departamentas sprendimo priimti nesiryžo ir kreipėsi į migracijos politiką formuojančią Vidaus reikalų ministeriją išaiškinimo, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis.
Vidaus reikalų ministerija nusprendė, kad leidimo išduoti negalima. Anot ministerijos, Civilinis kodeksas draudžia tos pačios lyties asmenų santuokas, todėl tokios santuokos būtų neįmanoma įregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje. Toks įregistravimas, ministerijos vertinimu, būtinas norint gauti leidimą gyventi, nors Užsieniečių teisinės padėties įstatyme tokio reikalavimo nėra.
Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada buvo priešinga – su Europos Sąjungos piliečiu santuoką sudarę asmenys turi turėti galimybę naudotis laisvo asmenų judėjimo direktyvos 2004/38/EC suteikiamomis teisėmis neatsižvelgiant į jų lytį, seksualinę orientaciją, rasę, religiją ar kitus aspektus.
Migracijos departamentas prašymą visgi atmetė, nurodęs, kad santuoka pagal Lietuvos įstatymus yra nelegali, todėl negalima pasitelkti šeimos susijungimo pagrindo. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Uždarame posėdyje bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas palaikė Migracijos departamento argumentus ir Baltarusijos piliečio skundo netenkino.
Pasiduoda visuomenės spaudimui
„Sprendžiant homoseksualių asmenų klausimus Lietuvoje visuomenės nuomonė vis dar nugali teisinio tikrumo ir aiškumo principą“, – sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova.
„Toks sprendimas pažeidžia pareiškėjų teisėtų lūkesčių principą. Norit gauti leidimą gyventi, asmuo turi atitikti Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatytas sąlygas, ir šiuo atveju visos sąlygos buvo išpildytos“.
N.Bitiukova teigia, kad civiliniuose santykiuose jie nebūtų pripažįstami sutuoktiniais, įskaitant paveldėjimo santykius, tačiau Migracijos departamento jie to ir neprašė: „Ko prašė, tai laikyti juos šeimos nariais, kad įgytų vieną pakankamai siaurą, bet svarbią teisę – galėtų teisėtai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ir tokią teisę pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą jie turi.“
