R.Karbauskis: čia ne gyvuliai, čia – žmonės, bet principas tas pats
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, argumentuodamas, kodėl siūlo drausti embrionų šaldymą pagalbinio apvaisinimo procedūros metu, o tolimesniems pagalbinio apvaisinimo ciklams naudoti šaldytas kiaušialąstes, tikina, kad tiek šaldant embrionus, tiek kiaušialąstes, apvaisinimo procedūros efektyvumas yra tas pats.
„Galiu teigti, kad visas tas triukšmas, kuris dabar kilo, yra inicijuotas tų, kas vykdo šitas paslaugas. Jie, matyt, norėtų valdyti embrionus“, – teigė R.Karbauskis.
„Mes tiesiog pasiryžome antrą sykį paklausti naujai išrinkto Seimo, ar nereikia reikalauti, kad būtų pasirinktas metodas, kuris mediciniškai yra visiškai analogiškas, bet vertybine prasme, moraliai, yra teisingas, nes jokios gyvybės naikinimo jis nesukuria“, – pareiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pirmininkas.
Pasak politiko, pacientų organizacijos siūlomoms nuostatoms prieštarauja dėl to, kad nesupranta procedūrų. Esą moteris, kuri gaus paslaugą, kuri kompensuojama valstybės, nepajus skirtumo. Tai visiškai ta pati procedūra.
Atremdamas daugybės medikų, dirbančių reprodukcijos srityje, argumentus, kad tai nėra lygiavertės procedūros, R.Karbauskis tikino, kad pats šiek tiek kandęs genetikos mokslo, todėl žinantis, apie ką kalbąs. Tiesa, mokęsis jis gyvulių genetikos, bet juk tai, anot R.Karbauskio, visiškai tas pats, todėl moters apvaisinimo procedūrą jis palygino su gyvulių apvaisinimu.
„Va, kai sako, kad efektyvumas mažesnis, visiška nesąmonė. Absoliučiai. Vien logiškai... Aš esu šiek tiek mokytas genetikos. Mes gyvulininkystėje biškį supažindinti esam, suprantate? Čia, aišku, ne gyvuliai, čia – žmonės, bet principas tas pats“, – teigė R.Karbauskis.
Medikai: kuo gydymas skiriasi nuo apsėklinimo?
Tiek reprodukcijos, tiek genetikos srityje dirbantys medikai, paprašyti pakomentuoti apie genetiką šį tą išmanančio politiko teiginį, vienu balsu atsakė, kad toks palyginimas yra tiesiog nekomentuotinas, nes jame nėra elementarios pagarbos žmogui. Pasak jų, diskusija turi būti kita. Tarp moterų ir, tarkime, karvių pagalbinio apvaisinimo esminis skirtumas, kad pirmu atveju gydomas nevaisingumas, o antru atveju – vykdoma apsėklinimo procedūra.
Veterinarijoje turime labai gerą spermą (reproduktorių), labai gerą recipientę (karvę) ir sėkliname siekdami išgryninti labai geras ir pageidaujamas savybes. Iš labai geros selektyviai atrinktos medžiagos gauname ir labai gerą rezultatą, nes ta pati sperma apsėklina daug karvių, kiaulių ar avių.
Medicinoje, gydydami nevaisingumą, turime problemų su sperma ir su kiaušialąstėmis. Mes siekiame, kad pora turėtų vieną sveiką kūdikį, o ne atrenkame pagal mums patinkančias savybes (svorį, odos marginimą, primelžiamo pieno kiekį, kaip daroma gyvulininkystėje). Dirbdami su blogesnės kokybės ląstelėmis, iš sąlyginai blogos medžiagos turime gauti labai gerą galutinį rezultatą. Ir 100 kartų bandyti negalime, nes vienas vyras turi vieną moterį.
Kaip vyksta gyvulių apsėklinimas?
Paaiškinti, kaip vyksta gyvulių pagalbinio apvaisinimo procedūra ir kuo gyvūnai skiriasi nuo žmonių, sutiko ir gyvulių reprodukcijos specialistai.
Pasak LSMU VA Veterinarijos fakulteto Stambiųjų gyvūnų klinikos profesoriaus Vytuolio Žilaičio, veterinarijoje naudojamos panašios pagalbinio apvaisinimo technologijos, tačiau jomis, nors tarp karvių nevaisingumas labai paplitęs, iš tiesų nevaisingumo problemos nesprendžiamos.
„Mes į šią procedūrą žiūrime kaip į veisimą, t.y. kaip į ypatingos vertės genų platinimą. Ir šiam tikslui taikome embrionų šaldymą. Šiandien technologijos taip ištobulintos, kad embrionai sąlyginai neblogai ištveria šaldymą, nors žmonių embrionai šaldymui atsparesni nei karvių. Tačiau gyvulių embrionus galima šaldyti tik nuo septintos-aštuntos paros, kai jie jau būna pakankamai išsivystę ir stiprūs, kad atlaikytų šalčio poveikį“, – aiškino specialistus.
Užšaldyti embrionus būtina todėl, kad juos įsodinti į gyvulio gimdą galima tik tam tikru vaisingumo ciklo metu, o kol embrionas išsivysto, ciklas pasikeičia. Todėl reikia laukti kito ciklo ir tinkamai paruošti gyvulį procedūrai.
Kadangi pagalbinis apvaisinimas gyvulininkystėje taikomas ypatingos vertės gyvulių veisimui, šaldyti kiaušialąstes nei finansiškai, nei technologiškai neapsimoka.
„Šaldymą gali atlaikyti tik sveikas, stiprus embrionas, o jeigu jis nesivysto ar labai silpnas – viena iš priežasčių yra nepilnavertė kiaušialąstė. Deja, ji dažnai būna nepilnavertė. Tiesiog labiau apsimoka šaldyti embrioną. Jei šaldysime kiaušialąstę, tuomet ją atšildysime ir apvaisinsime, o pasirodys, kad iš jos neišaugo geras embrionas, tai ir brangu, ir neefektyvu“, – teigė pašnekovas.
Patikrinta 15min
