Pastato stogas yra kiauras, todėl patalpas smarkiai veikė aplinka. Dalis perdangos ir vidinis kupolas buvo įgriuvę, puvo medinės stogo konstrukcijos, iro sienų mūras, antradienį pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Siekiant išvengti nelaimės ir likviduoti pavojingą situaciją, paremiamos medinės perdangos ir stogo laikančiosios konstrukcijos, kad nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės ir kitokios gamtos poveikio. Taip pat ardoma silikatinių plytų siena bei metalinės konstrukcijos, kurios ne tik vizualiai darkė sinagogos fasadą, bet ir ardė sienų mūrą, taip keldamos pavojų visam pastatui.
Šiems darbams KPD skyrė per 50 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar 5 tūkst. litų skyrė Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Šiems darbams KPD skyrė per 50 tūkst. litų iš Paveldotvarkos 2014 metų programos. Dar 5 tūkst. litų skyrė Vilniaus žydų religinė bendruomenė.
Avarinės būklės likvidavimo darbų projektą parengė architektė Irena Staniūnienė.
„Šiandien Vilniaus sinagoga yra viena iš kelių išlikusių sostinėje, o kadaise žydų gausiame Vilniuje jų buvo apie šimtą. Tebeišlikusius žydų maldos namus privalome išsaugoti ateities kartoms“ , – teigė KPD direktorė Diana Varnaitė.
Anot jos, Gėlių gatvėje esančios sinagogos nežinant galima ir nepastebėti – sinagoga sunkiai atpažįstama.
„Norint pastatui grąžinti pirmykštę išvaizdą, ateityje laukia dar daug darbų, tačiau kol jų sulauksime, darome, ką galime – šaliname griūties galimybę ir lygiagrečiai rengiame restauravimo darbų projektą, kad šiuos darbus galėtume pradėti kuo greičiau“, – teigė D.Varnaitė.
Vilniaus sinagoga pastatyta XIX amžiaus pradžioje – tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų, priklausiusių pirkliui Zaveliui Peisachovičiui. Sinagoga XIX amžiaus antroje pusėje daug kartų rekonstruota ir plėsta. Ji veikė iki pat 1940 metų. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėliai ir butai, o nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pastatas apleistas.
