„Lankėmės Seime, susitikome su kanceliarijos ir „Smulkaus urmo“ atstovais, susitarėme taikiai išspręsti tą situaciją“, – sakė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Licencijų skyriaus vadovas Rytis Šeškaitis.
Anot „Kauno dienos“, AGATA reiškė finansines pretenzijas Seimui dėl jame veikiančiose kavinėse ir restoranuose nelegaliai transliuotų muzikos kūrinių.
Seimo kancleris Jonas Milerius patvirtino, kad susitarimas su AGATA buvo pasiektas.
„Pasirašėme tokį tarpusavio supratimo raštą. Susitikime dalyvavę „Smulkaus urmo“ atstovai ir teisininkai atsiprašė autorių teises ginančių organizacijų už tuos muzikos kūrinių transliavimo faktus, kurie buvo užfiksuoti šiai bendrovei nuomojamose Seimo viešojo maitinimo įstaigose“, – pripažino kancleris.
Autorinius mokesčius reikia mokėti bet kuriuo atveju – ar tai būtų muzika, transliuojama iš grotuvo, ar iš radijo imtuvo.
„Tačiau susitarėme, kad tai nebepasikartos ir restoranuose bei kavinėse nebebus transliuojami jokie muzikos įrašai ar radijas“, – sakė J.Milerius.
„Jeigu kartais ateityje situacija pasikeistų, pavyzdžiui, jeigu kada nors prireiktų kuriame nors Seimo restorane ar kavinėje groti muziką, būtų atskirai susitarta su autorių teisių gynėjais dėl sumokėjimo už tai“, – pridūrė jis.
Pasak Seimo kanclerio, šįkart AGATA nusprendė neimti jokių mokesčių ar baudų už tai, kad anksčiau parlamento rūmų viešojo maitinimo įstaigose grojo muzikos įrašai arba radijas.
Autorių teises ginančios organizacijos ne kartą per pastaruosius kelerius metus siuntė Seimui raštus, kuriuose buvo reiškiamos pretenzijos dėl parlamento rūmuose esančiose maitinimo įstaigose grojamų muzikos kūrinių be licencinės sutarties dėl autorinių kūrinių naudojimo.
Seimas arba neigdavo šias pretenzijas, arba niekaip nereaguodavo į tokius raštus.
„Dar 2009 m. buvome atkreipę Seimo kanclerio dėmesį į tai, kad Seimo rūmų maitinimo įstaigose nelegaliai leidžiami autorių muzikiniai kūriniai. Jokio atsakymo tuomet negavome. 2010 m. pakartojome tą patį raštą, gavę informacijos, kad pažeidimas kartojasi. Tuomet kancleris mūsų pareikalavo įrodyti padarytą pažeidimą. Antstoliai apsilankė Seime ir oficialiai užfiksavo nelegalaus fonogramų panaudojimo atvejį. Yra surašytas faktinių aplinkybių protokolas, jį persiuntėme į Seimą“, – pasakojo R.Šeškaitis.
Po to, kai galimas piratavimo Seime faktas dienraščio buvo paviešintas, kavinėms duotas griežtas nurodymas nebetransliuoti jokių muzikinių kūrinių. Nuo to laiko Seimo kavinėse ir restoranuose sklinda tik plenarinių ir komitetų posėdžių, spaudos konferencijų, diskusijų, įvairių kitų renginių tiesioginės transliacijos arba įrašai.
Autorinius mokesčius reikia mokėti bet kuriuo atveju – ar tai būtų muzika, transliuojama iš grotuvo, ar iš radijo imtuvo.
Preliminariais skaičiavimais, jeigu būtų transliuojami muzikos kūriniai, Seimo kavinės per mėnesį autorių teisių agentūroms turėtų mokėti maždaug 150 litų.
Už pastaruosius dvejus metus, tai yra nuo tada, kai buvo pareikštos pirmosios oficialios pretenzijos dėl nelegaliai transliuotų muzikos kūrinių, finansinės pretenzijos Seimui galėjo siekti 3,5–4 tūkst. litų.
