V.Kusienė tikino, kad dabar besitęsianti istorija yra gerokai senesnė nei skelbta iki šiol. Jos teigimu, viskas prasidėjo 2003–2004 metais, kai E.Kusaitė susipažino su 14-mete čečėne ir jos 16-mečiu broliu Aleksandru. „Eglei tuomet buvo 13–14 metų. Su čečėnais ji bendravo dvejus metus. Kai Eglei sukako 15 metų, o Aleksandrui 18 metų, jis išvyko į Čečėniją“, – pasakojo moteris.
Ji prisiminė, kad vykti kovoti į Čečėniją Aleksandrą paragino jo tariamas draugas Arnas. „Aleksandras paliko atsisveikinimo laišką, kurį veikiausiai parašė pats Arnas ir įmetė į pašto dėžutę, jis ne paštu siųstas. Laiškas sukurtas tam, kad ruoštų Eglę, kaip Aleksandro sužadėtinę, kerštui už būsimą Aleksandro mirtį“, – kalbėjo V.Kusienė.
Merginos mama teigė mananti, kad Arnas buvo saugumo agentas arba kadrinis darbuotojas. „Išvykus Aleksandrui Arnas neišleido iš akių 15-metės Eglės, perduodavo jai žinias apie Aleksandrą. Sykį perdavė jai liūdną žinią apie Aleksandro žūtį. Rodė jo, žiauriai kankinto, su didžiulėmis žaizdomis ant krūtinės, veido, nuotraukas“, – tikino V.Kusienė. Ji svarstė, kad Aleksandras galėjo žūti visai ne Čečėnijoje, o būti nukankintas kalėjime Lietuvoje.
Jos teigimu, tada Arnas aprūpino E.Kusaitę telefoniniu ir interneto ryšiu su Čečėnija ir supažindino ją su Vokietijoje gyvenančia tariama čečėne Aiša. Su ja mergina, anot V.Kusienės, susirašinėjo dvejus metus, kol sulaukusi pilnametystės, 2007 metais, išvyko į Vokietiją, iš kur sugrąžinti E.Kusaitę į Lietuvą esą pavyko tik ėmusis aktyvios paieškos ir kreipusis į Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad žiniasklaidoje jau buvo skelbta, jog iš Vokietijos grįžusią E.Kusaitę ėmėsi globoti VSD Klaipėdos apygardos pareigūnai. Jų iniciatyva mergina buvo apgyvendinta atskirai nuo šeimos specialiai jai išnuomotame bute.
