„Mes iki 1938 metų diplomatiniais santykiais su Lenkija netikėjome, jie buvo įtempti dėl Vilniaus. Kai Lenkijos kariuomenė pradėjo bėgti ne nuo vokiečių pusės, o iš pasienio su Rusija pusės, Lietuva atidarė sienas ir draugiškai priėmė tuos, kurie 20 metų buvo okupavę Lietuvos sostinę. Man, jaunam žmogui, tai buvo ypatingo pasididžiavimo jausmas: mes vis tik buvome žmogiški, jautrūs ir priėmėme lenkų kariuomenę“, – laidoje „Dienos klausimas“ ketvirtadienį sakė V.Adamkus.
„Didžiuojuosi, kad Lietuva parodė didvyriškumą savo didžiausiam priešui, kuris per 20 metų mums buvo atėmęs Lietuvos sostinę. (...) Žmonės juos priėmė, maitino, rūpinosi, slėpė, nelegaliais būdais siuntė į Angliją ir kitur. Tai buvo aukščiausio žmoniškumo parodymas iš lietuvių tautos“, – teigė V.Adamkus.