Europarlamentaras piktinasi, kad esamas reguliavimas lemia, jog atstovą į Seimą nuo apygardos renka skirtingas žmonių skaičius, tarkime, Vilniaus miesto vienmandatėse apygardose vidutiniškai parlamentarą renka daugiau kaip 40 tūkst. rinkėjų, tuo metu Kaune – per 30 tūkst. rinkėjų.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas norėtų, kad tokie skirtumai būtų panaikinti Vilniuje nustatant daugiau rinkimų apygardų vietoje šiuo metu esančių 10-ties.
„Kalbant apie apygardų sudarymą, yra didžiulės disproporcijos tarp atskirų apygardų, praktiškai gaunasi taip, kad Vilnius turi 10 apygardų ir čia pačios didžiausios apygardos, virš 40 tūkst. tūkst. sudaro vidutiniškai, o Kaune – aštuonios apygardos, gaunasi mažesnės nei Vilniuje ir ten rinkėjų skaičius yra 30–31 tūkst. Yra didžiulės disproporcijos, galima spėlioti, kad čia yra ir politinis veiksmas, kadangi žinome, kad Kaune visas apygardas laimi šimtu procentų viena iš partijų“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė V.Tomaševskis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sutinka, kad europarlamentaro įvardijama problema egzistuoja ir ją reikės spręsti, tačiau tuo pačiu sako, jog techninis apygardų ribų keitimas nėra lengvai įgyvendinamas.
Pagal įstatymą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.
Iš principo Vilnius jau pradeda braškėti ir čia turbūt reiktų turėt plius dvi apygardas, – sakė Zenonas Vaigauskas.
Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Pasak Z.Vaigausko, vienmandačių apygardų ribos buvo nustatytos dar 1992 metais ir tuomet vidutiniškai rinkėjų skaičius jose visose buvo panašus, bet dėl demografinių priežasčių per beveik 20 metų smarkiai pasikeitė.
„Teritorija į apygardas buvo suskirstyta dar 1992 metais, o Vilniaus miestas nuosekliai didėjo, kai tuo tarpu daugelyje kitų apygardų – mažėjo. Per tuos metus apygardų ribos buvo keičiamos, bet tai buvo nedideli pakeitimai, nes įstatyme numatytos proporcijos buvo išlaikomos, o sudarant apygardas įstatymas įpareigoja atsižvelgti į ankstesnį suskirstymą“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.
Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, kurioje – per 51 tūkst. rinkėjų, tačiau joje įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos Vilniaus apygardos turi 40–45 tūkst. rinkėjų.
Per 43 tūkst. rinkėjų turi Vilniaus-Trakų, Vilniaus-Šalčininkų ir Širvintų-Vilniaus vienmandatės apygardos, kuriose rinkimus paprastai laimi LLRA kandidatai.
Tuo metu mažiausios – Kelmės (30 tūkst.), Ignalinos-Švenčionių (31 tūkst.), Prienų (31 tūkst.) apygardos.
„Iš principo Vilnius jau pradeda braškėti ir čia turbūt reiktų turėt plius dvi apygardas. Mažąsias, panašu, prijungt. Sprendimai laukia nelengvi, bet, panašu, kažką reikės daryt“, – sakė Z.Vaigauskas.
