2014 12 10 /2014 12 11

Viena ranka duoda, kita atima: labdara besigiriantis Antanas Guoga vengė mokėti mokesčius

Europarlamentaras Antanas Guoga mėgsta pasigirti savo dosnumu. Varguoliams išdalija visą savo didelę europarlamentaro algą, veža vaikus poilsiauti į savo kaimo turizmo sodybą Anupriškėse, prisideda prie įvairių gerumo akcijų, dosniai remia sportą. Tačiau, bent iki šiol, A.Guoga viena ranka duodamas, kita iš tų pačių Lietuvos piliečių atiminėjo. Vietoj apmokestinamų dividendų jis iš savo įmonių žerdavosi neapmokestintas palūkanas už milijonines paskolas.
Antanas Guoga
Antanas Guoga / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Uždirbo kaip 35, o mokėjo už 3

Tarptautinę lažybų bendrovę „TonyBet“, poilsio ir pramogų parką „TonyResort“, IT sprendimus dešimtyje šalių siūlančią bendrovę „TP Engineering“ ir dar kelias kitas įmones valdančio A.Guogos pajamos toli gražu ne vidutinės. Vien pernai verslininkas deklaravo uždirbęs 700 tūkst. litų. Tiek per metus uždirba 35 vidutinį atlygį gaunantys lietuviai.

Tačiau į turtingiausių Lietuvos žmonių šimtuką patenkantis A.Guoga pernai pats asmeniškai sumokėjo vos 20 tūkst. litų mokesčių – tai yra tiek pat, kiek jų per metus sumoka 3 už vidutinį atlyginimą dirbantys lietuviai.

A.Guoga pernai pats asmeniškai sumokėjo vos 20 tūkst. litų mokesčių – tiek pat, kiek jų per metus sumoka 3 už vidutinį atlyginimą dirbantys lietuviai.

A.Guogos mokesčiams atiduotų pajamų dalis tesiekia 2,8 proc., kai paprastas lietuvis Gyventojų pajamų mokesčiui atseikėja 15 proc. algos.

Taip atsitiko dėl to, kad didžioji dalis A.Guogos pajamų – ne dividendai ir ne alga, o iš savo verslo už milijonines paskolas gaunamos palūkanos. Jos iki šių metų nebuvo apmokestinamos.

Iš 2013 m. gautų A.Guogos pajamų apmokestinamosios turto pardavimo pajamos sudarė 139 tūkst. litų ir tik nuo jų buvo skaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis.

Tuo tarpu iš palūkanų A.Guoga pernai uždirbo 576 tūkst. litų ir dar 158 litų jis gavo neapmokestinamųjų turto pardavimo pajamų.

Skolintis iš savininko vertėjo ir įmonėms. Savininkui mokamos palūkanos mažino bendrovių apmokestinamąjį pelną. Todėl taip nuo įmokų į valstybės kišenę išsisukinėdavo ne vienas Lietuvos turtingasis. Tarp jų – ir Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

Nuo šiol mokės

Tik dabar tokia mokesčių vengimo schema susidomėjo Valstybinė mokesčių inspekcija. Kaip jau rašė 15min.lt, šiemet buvo patikrinti 22 stambių įmonių grupių ir bendrovių savininkai, akcininkai, direktoriai ir kiti didelį turtą valdantys asmenys. Vien šiuo metu mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių priskaičiuota 13,5 mln. litų.

A.Guoga pripažįsta taip pat buvęs VMI taikinyje. Patikrintos visos įmonės, kuriose jis turi nors akciją. Tačiau A.Guoga atsipūtė. VMI nepaprašė jo sumokėti už praėjusius metus, kai tokia mokesčių „optimizavimo“ schema buvo legali. Didesnius mokesčius A.Guoga pradės mokėti tik nuo šių metų.

„Matote, palūkanos buvo neapmokestinamos pernai, o dividendų įmonės man neišmokėjo. Dėl to tokia nedidelė suma mokesčių pernai buvo. Galiu nudžiuginti, kad šiemet mokesčių sumokėsiu daug daugiau. Mažiausiai 200 tūkst. litų jau yra mokesčių suskaičiuota, be europarlamentaro algos“, – pripažino A.Guoga.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

Skolino milijonus

Politikas paaiškino, kad kitiems verslininkams VMI vizitai buvo kur kas nemalonesni dėl to, kad jie realiai nė neskolindavo savo įmonėms, o tik imituodavo paskolą, kad vietoj dividendų atgautų „palūkanas“.

Galiu nudžiuginti, kad šiemet mokesčių sumokėsiu daug daugiau. Mažiausiai 200 tūkst. litų jau yra mokesčių suskaičiuota, be europarlamentaro algos, – sakė A.Guoga.

„VMI peržiūrėjo visas įmones. Galiu sakyti, kad pas mus viskas veikė sveikai ir skaidriai, todėl nieko nepriskaičiavo papildomai. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, palūkanos buvo neapmokestintos visiems Lietuvos gyventojams, o aš visoms savo įmonėms pinigus skolinau banko pavedimu. Viskas buvo padaryta, kaip priklauso. Pinigai buvo realūs ir jie buvo investuojami, pavyzdžiui, į infrastruktūrą, kaip Anupriškių parke“, – 15min.lt paaiškino A.Guoga.

Jis teigė savo įmonėms pinigus skolindavęs maždaug už 5 proc. palūkanas. Kaip jis pats sako, proto ribose.

Norėjo, kad pinigai judėtų

Paklaustas, kodėl savo įmonėms paskolas dalijo pats, o ne siūlė jų vadovams kreiptis į bankus, A.Guoga tvirtino, kad bankai jo verslams tiesiog neskolino.

„Bankai neskolina tiesiog. Tokių projektų, kaip Anupriškių parkas, iš bankų paskolų nepastatysi, į kaimą jie neinvestuoja. Taigi kapitalo šiek tiek įneši, o paskui skolini. Tai normalus būdas. Tiesa, Anupriškėms ir DNB bankas apie 6 mln. litų skolino irgi labai mažomis palūkanomis“, – teigė A.Guoga.

Ypač prie buvusių įstatymų buvo patogiau skolinti. Ir dabar liko patogiau skolinti, nes pinigus susigrąžinti gali kur kas greičiau, – aiškino A.Guoga.

Jis pripažino, kad užuot skolinęs savo įmonėms galėjo tiesiog didinti jų įstatinį kapitalą, tačiau toks kelias, pasak A.Guogos, nepatogus.

„Visada yra patogiau, o ypač prie buvusių įstatymų, buvo patogiau skolinti. Ir dabar liko patogiau skolinti, nes pinigus susigrąžinti gali kur kas greičiau. Jei įmonė turi pinigų, gali juos panaudoti kur nors kitur. Kai investuoji į kapitalą, pinigai ilgam įsišaldo, o norisi, kad jie judėtų kuo lanksčiau, kad galėtum juos permesti ten, kur jų labiau reikia“, – paaiškino, kodėl skolino, o ne investavo į savo įmonių kapitalą, A.Guoga.

Aliaus Koroliovo nuotr./Atidarymo akimirka
Aliaus Koroliovo nuotr./TonyBet

Naujų schemų nekurs

Politiku tapęs verslininkas tvirtina galintis tik pasidžiaugti, kad VMI pagaliau susidomėjo iš savo įmonėms suteiktų paskolų palūkanų gyvenančiais verslininkais, nes kai kurie jų, A.Guogos žiniomis, tikrai piktnaudžiaudavo ir nė neįnešę realių pinigų imituodavo suteiktas paskolas, kad tik išvengtų mokesčių.

Pats A.Guoga sako, kad neketina ieškoti jokių naujų būdų išvengti mokesčių, kai palūkanos tapo apmokestintos.

„Tai turbūt net būtų neetiška, kaip politikui, ieškoti būdų, kaip susimažinti mokesčius“, – pripažino jis.

Paskolino 18 mln. litų, paaukojo – 125 tūkst. litų

Išvis A.Guoga deklaruoja paskolinęs beveik 18 mln. litų. Beveik 8 mln. iš A.Guogos skolinosi jo valdoma įmonė „Anupriškių parkas“, 6 mln. litų – A.Guogos įmonė „NTSG“, po 1,5 mln. litų A.Guogai skolinga jo valdoma „TR Holding“ ir dažais prekiaujanti „Undena“, 0,8 mln. litų – „Tony Sports“.

247 tūkst. litų A.Guogai skolinga įmonė „TV žaidimai“, 127 tūkst. litų – „TC Restaurant“, 82 tūkst. litų – „Business management group“, 35 tūkst. litų – „Spaudos vartai“, 19 tūkst. litų – viešoji įstaiga „Trys milijonai“.

Taip pat A.Guoga yra daugiau nei 57 tūkst. litų paskolinęs „TP Engineering“, vadovaujamai Artūro Gudyno, kuris pats asmeniškai A.Guogos rinkimų kampaniją parėmė 20 tūkst. litų auka.

Tuo tarpu paramos, kuria taip didžiuojasi, per praėjusius metus A.Guoga deklaravo suteikęs vos už 25 tūkst. litų: 13 tūkst. parėmė „Bėdų turgų“ ir 12 tūkst. litų skyrė Nacionalinei moterų krepšinio lygai.

Dar daugiau nei 100 tūkst. litų A.Guoga pernai sako paaukojęs „Maisto bankui“. Pasak jo, ši labdara galėjo nebūti fiksuota deklaracijoje, nes pavedimą doleriais jis daręs iš Australijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis