Reali šio betono luito vertė gali siekti daugiau kaip milijoną eurų. Skirtingais vertinimais – gal net 2 mln. eurų ar daugiau. Mat jis atvėrė kelią naudotis iškart dviem valstybinės žemės sklypais ir plėtoti juose pelningą gyvenamąją statybą.
Iš pirmo žvilgsnio, beverčio luito sukurta galimybe jau suskubta pasinaudoti. Teisė į žemę, kuri gali būti verta apie 3 mln. eurų, verslininkams nekainavo nė 20 tūkst. eurų. Būtent dėl šios aukso vertės statybinės šiukšlės, 15min.lt žiniomis, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ketvirtadienį purtė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyrių.
Čia stovi namas. Nematote? Negali būti!
Žvėryne, Žaliosios ir Sėlių gatvių sankirtoje, žaliuoja didelis žemės plotas. Du sklypai: 17,5 ir 36,4 aro. Ir abiejuose juose stovi namas, kurio nematyti.
Kaip taip gali būti? Ogi pagal oficialius dokumentus. Registrų centrui pateiktais duomenimis, abiejų sklypų „ribos kerta statinį – gyvenamąjį namą“. Vieną ir tą patį „gyvenamąjį namą“, kurį tik ką matėte.
Gyvenamojo namo, kurio baigtumas siekia lygiai 1 proc., statusu padabintas tas pats betono luitas. O jo teisinis statusas ir mistiškas sugebėjimas vienu metu beveik neegzistuoti ir būti iškart dviejuose sklypuose – tikra aukso kasykla, kurią, panašu, jau pradėta kasti.
Kaip betono luitas gali būti dviejuose sklypuose, kai akivaizdžiai matyti, kad jis stovi didesniojo sklypo viduryje – atskiras klausimas. Ar sklype kyšanti konstrukcija yra dalis, pavyzdžiui, žeme užpiltų pamatų, besidriekiančių didesniame plote, 15min.lt nustatyti nepavyko.
Perki statybinę šiukšlę – gauni kur kas daugiau
Registrų centrui pateiktais duomenimis, „gyvenamasis namas“ dviejų sklypų sankirtoje stovi jau daugiau kaip du dešimtmečius. Tai veikiausiai yra sovietmečio pabaigą ar ankstyvuosius Lietuvos nepriklausomybės metus menanti statybinė šiukšlė. Tačiau ši šiukšlė jau turi naują savininką, kuris iš tokio „gyvenamojo namo“ gali nemenkai uždirbti.
15min.lt turimais duomenimis, dar neseniai betono luitą Žaliojoje gatvėje valdė Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK). Ši įmonė prižiūri daugybę viešosios infrastruktūros projektų sostinėje. Ar jos specialistai, parduodami betono luitą Žaliojoje gatvėje, žinojo apie jo atveriamas galimybes, belieka spėlioti.
VVK vadovas Renatas Dūdonis 15min.lt teigė, jog statinys Žaliojoje gatvėje buvo parduotas laikantis dar ankstesnės Vilniaus miesto tarybos politikos.
Gyvenamojo namo, kurio baigtumas siekia lygiai 1 proc., statusu padabintas tas pats betono luitas.
„2014 m. savivaldybėje dėl pastarosios bei įmonių sunkios finansinės būklės buvo priimtas strateginis sprendimas įpareigoti visas savivaldybės įmones, įstaigas, bendroves ir kitus padalinius inventorizuoti ir parduoti pagrindinėje veikloje nenaudojamą turtą ir taip pagerinti savo finansinius srautus. To nutarimo pasekoje VVK inventorizavo visą nenaudojamą turtą ir iki šios dienos nemažą dalį jau yra pardavus. Pardavimo procesas visą laiką buvo vykdomas laikantis visų įmonės turto pardavimą reglamentuojančių teisės aktų normų, procedūrų bei įgaliotų asmenų sprendimų", – teigė R.Dūdonis.
Anot jo, betono luito pirkėjas išrinktas aukcione. Esą VVK norėjo suformuoti sklypą ir turtą parduoti brangiau, tačiau nepavyko gauti reikalingų leidimų. VVK vadovas teigia, jog jo vadovaujamai įmonei nebuvo pateikta jokia informacija apie statinio pirkėjų planus.
„Vienas iš tokių turtų, parduotas 2015 m. pradžioje, buvo 1 proc. baigtumo statinys, registruotas adresu Žalioji g. 3, Vilniuje. Dėl mažo baigtumo VVK nepavyko suformuoti atskiro sklypo ir taip padidinti parduodamo daikto vertę, todėl aukciono būdu buvo parduotas tik pats 1 proc. baigtumo statinys, „kabantis“ įmonės balanse ir nenaudojamas nuo 1995 m.
Pardavimo verčiai pagrįsti buvo užsakyta nepriklausoma statinio vertinimo ekspertizė ir pardavimo metu ja buvo vadovaujamasi. Pardavimui buvo gautas atitinkamas NŽT sutikimas. Nebaigtą statinį įsigijo didžiausią kainą aukcione pasiūliusi bendrovė. Detalios informacija, kokie buvo įgijėjo ketinimai ir tolesni veiksmai, VVK neturi", – teigė R.Dūdonis.
R.Šimašius galanda kirvį
Naujienų agentūra BNS ketvirtadienį pranešė, jog dėl auksinio betono luito Žaliojoje gatvėje dokumentų poėmius STT pareigūnai atliko ne tik NŽT, bet VVK patalpose. Įtariamųjų tyrime kol kas nėra.
Jei STT nustatys pažeidimų ar nusikalstamos veiklos požymių VVK, reakcija bus „greita ir vienareikšmė“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Tai yra vienas iš įmonių vadovų, kurie dar nepakeisti man vadovaujant pusę metų – kol kas atliekame detalią analizę, dokumentų vertinimą, kaip viskas vyksta – teisėtai ar neteisėtai. Esu girdėjęs įvairių gandų, kurie yra prieštaringi ir į juos žiūriu rimtai (...). Jei pasitvirtins tie faktai, kad kas nors netinkamai padaryta, reakcija bus greita ir vienareikšmė“, – BNS sakė R.Šimašius.
„Taip, jeigu pasitvirtins. Žiūrėsime, kokia bus situacija“, – patvirtino jis, paklaustas, ar tai reikštų VVK vadovo R.Dūdonio atleidimą.
R.Šimašius taip pat pasakojo, jog jam būnant meru savivaldybė jau keletą kartų kreipėsi į teisėsaugą dėl NŽT Vilniaus skyriaus sprendimų. Pastarąjį kartą tai esą padaryta dėl Konstitucijos pr. 14 esančio planetariumo sklypo grąžinimo procedūros, kur, anot mero, „yra akivaizdžiai surežisuotas restitucijos atvejis“.
„Dėl Nacionalinės žemės tarnybos patys esame inicijavę ne vieną kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, dėl, mano supratimu, nepabijosiu to žodžio, nusikalstamos bent jau Vilniaus padalinio veiklos, nes buvo akivaizdžiai veikiama prieš viešąjį interesą“, – BNS sakė R.Šimašius.
Nusipirko – ir iškart pardavė. Sau
Kaip rodo 15min.lt turimi duomenys, gegužę „Vilniaus vystymo kompanija“ betono luitą pardavė bendrovei „Jungtiniai projektai“. Pastaroji, praėjus vos mėnesiui, pirkinį perleido bendrovei „Rinega“. 15min.lt žiniomis, abiem atvejais „gyvenamojo namo“ pardavimo sandorio vertė nesiekė 20 tūkst. eurų. Sakysite, brangu, kaip už statybinę šiukšlę? Tikrai taip – jei nevertinsite fakto, jog „gyvenamojo namo“ savininkas įgyja pirmumo teisę išsinuomoti ar išpirkti iškart du valstybinės žemės sklypus, kurių teritorijoje oficialiai egzistuoja 1 proc. baigtumo statinys.
55 metai – tokiam terminui išnuomota apie pusė hektaro žemės Žvėryne, kai pagrindinė investicija tebuvo betono luito įsigijimas.
Turėdama „gyvenamąjį namą“, „Rinega“ galėjo be konkurencijos siekti teisės tvarkytis daugiau negu pusės hektaro plote. Ir šia galimybe įmonė pasinaudojo. 15min.lt duomenimis, šių metų liepą „Rinegai“ išnuomoti abu žemės sklypai, ant kurių oficialiai stovi galbūt vertingiausias betono luitas Vilniuje. Nuomos terminas – 55 metai.
Tarp kitko, abu sklypai – tikras saldainiukas NT vystytojams. Nustatytas jų naudojimo būdas: daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.
Vienas įdomesnių klausimų šioje istorijoje – kodėl puikias statybines perspektyvas turintį „gyvenamąjį namą“ įsigijusi bendrovė „Jungtiniai projektai“ po mėnesio nusikratė šio pirkinio ir perleido jį „Rinegai“. Juolab, kad turto pardavimo sandoris buvo tolygus jo perdėjimui iš vienos kišenės į kitą.
Registrų centro duomenimis, „Jungtinių projektų“ vienintelis akcininkas ir vadovas – vilnietis verslininkas Edvinas Lukaševičius. Tas pats Edvinas Lukaševičius, kuris yra ir „Rinegos“ vadovas bei vienintelis akcininkas. Taigi iš „Vilniaus vystymo kompanijos“ perimtą aukso vertės betono luitą E.Lukaševičius iš esmės pardavė pats sau.
Žemės vertė – kur kas didesnė, nei skaičiuoja STT
Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, didesniojo sklypo rinkos vertė gali siekti apie 822 tūkst. eurų, mažesniojo vertė – bent 429 tūkst. eurų. Panašius skaičius, atitinkamai 757 ir 395 tūkst. eurų, apie du NŽT valdininkus klampinančius sklypus ketvirtadienį skelbė ir STT. Tačiau bendra šios žemės vertė gali būti gerokai daugiau nei 1,25 mln. eurų.
Kaip 15min.lt teigė savo pavardės neminėti prašęs NT rinkos ekspertas, susipažinęs su sklypų Žaliojoje gatvėje duomenimis, tokie plotai Žvėryne – tikras aukso grynuolis.
„Kaip mačiau, daugiabučių namų statyba (sklypuose) yra leidžiama. Naujausi sandoriai Žvėryne ar panašiose vietose dažniausiai vyksta tarp 50-60 tūkst. eurų už arą“, – skaičiavo pašnekovas.
Jo vertinimu, pusė hektaro žemės, į kurią gali pretenduoti naujieji „gyvenamojo namo“ šeimininkai, tokiomis aplinkybėmis gali kainuoti apie 3 mln. eurų.
Paklaustas, ar tokiu atveju įgyto statinio kaina, nesiekianti 20 tūkst. eurų, yra reali, pašnekovas nurodė, jog tai priklauso nuo to, kaip naujas „gyvenamojo namo“ savininkas sieks teisės naudotis žeme. Esą jeigu statinio šeimininkas sieks išpirkti žemę už jos rinkos vertę, betono luito kaina atrodys adekvačiai. Tačiau jeigu žemę bus siekiama išsinuomoti, „gyvenamojo namo“ kaina visiškai neatitiks realios vertės, kurią suteikia atsiveriančios NT plėtros galimybės.
„Jeigu tai vienareikšmiškai leidžia išsinuomoti žemę, tai būtų pigu. Bet jeigu namo įsigijimas suteikia tik teisę iš valstybės ne išsinuomoti, o išpirkti žemę už rinkos kainą – turbūt, kad logiška“, – svarstė NT ekspertas.
Pašnekovas pažymėjo, jog dar neseniai NT nusipirkimas valstybinėje žemėje buvo traktuojamas kaip tiesus kelias šią žemę išsinuomoti. Tačiau dabar situacija šiek tiek kitokia – viešumon kyla skandalingi tokio pobūdžio sandoriai, o ir valstybės institucijos atidžiau žiūri į verslininkus, tokiais būdais pretenduojančius į valstybinės žemės plotus. Tad dėl naujai atsiradusių rizikų, jeigu „gyvenamasis namas“ įsigytas žemės nuomos tikslais, jo reali kaina esą turėjo siekti ne visą realią žemės kainą, bet didesniąją jos dalį.
Bet kokiu atveju, kalba eina apie milijonus eurų, ne apie dešimtis tūkstančių.
„Tikrai kainuotų mažiau negu nuosavybė (t. y. žemė – aut. past.). Kiek? Galbūt 20-30 proc. mažiau, negu kainuotų nuosavybė. (...) Su rizikos nuolaida. Jeigu tai yra galimybė išsinuomoti valstybės žemę jos neįsigyjant, skaičiai turėtų būti visiškai kitokie. Ne 3 mln. eurų, bet 20-30 proc., na, perpus mažiau. Bet kokiu atveju, kalba eina apie milijonus eurų, ne apie dešimtis tūkstančių“, – aiškino pašnekovas.
Planuotas statybas teks pamiršti?
15min.lt pavyko susisiekti su naujuoju „gyvenamojo namo“ savininku. Paklaustas, ar betono luitą įsigijo su tikslu išsinuomoti valstybinę žemę, verslininkas tai patvirtino. Jis neslepia ir planų Žvėryne plėtoti gyvenamąją statybą.
„Taip. Statyti greitu metu nenumatome, projektuosime tai, ką numato Bendrojo plano sprendiniai“ , – teigė E.Lukaševičius.
Verslininkas neslėpė, jog pats veikiausiai neturės pakankamai lėšų gyvenamosios statybos plėtojimui. „Ateityje ieškosime finansinio partnerio“, – teigė jis.
Kiek planuoja investuoti į teritoriją, „gyvenamojo namo“ faktinis savininkas teigė dar neskaičiavęs. Na, o pats „gyvenamasis namas“, žinoma, turėtų būti išardytas.
„Sunku vertinti investicijas neturint bent suderintų projektinių pasiūlymų. Esamo pastato demontavimas – neatsiejama būsimo projekto dalis, kaštus vertinsime prieš pradėdami statybas, rangovų parinkimo metu“, – teigė E.Lukaševičius.
Vis dėlto statybų planai gali žlugti. 15min.lt žiniomis, žemės nuomos teisėtumu suabejota Žemės ūkio ministerijoje. Įvertinus „gyvenamąjį namą“ ir žemės perėmimo aplinkybes, NŽT įpareigota dviejų sklypų nuomos sutartis nutraukti. Neoficialiomis žiniomis, ši procedūra jau vyksta, ir būtent dėl to dalis STT ieškotų dokumentų buvo NŽT Rizikų departamente.
STT ketvirtadienį paskelbė turinti duomenų, kad žemės užvaldymui buvo pasitelkti suklastoti dokumentai, o „tai žinodami NŽT darbuotojai neteisėtai (ne aukciono būdu) pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartis“. Apie įtariamuosius šiame tyrime STT kol kas nepranešė.
Primename, jog STT narplioja kiek panašią istoriją, susijusią su Vilniaus savivaldybės įmone „Start Vilnius“. STT akiratyje – po 15min.lt žurnalistinio tyrimo darbo netekę „Start Vilnius“ vadovai: buvęs direktorius Simas Ramutis Petrikis ir jo pavaduotojas Rimantas Jurkšas. Su pastaruoju susijęs verslas užvaldė „Start Vilnius“ kontroliuotą NT Geležinio Vilko g. 21, kur, visai šalimais, statybas vykdo kita R.Jurkšo valdoma įmonė. STT atlieka tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir svetimo turto iššvaistymo.
