Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja gydytoja kardiologė Vanda Pumputienė 15min teigė, kad Bendrajam pagalbos centrui paskambino ir medikus į Vilniaus oro uostą trečiadienį ryte 4.43 val. iškvietė susmukusį L.Donskį pamačiusi jauna moteris.
Ji sakė esanti keleivė ir skubanti į lėktuvą, tačiau medikus ji informavo, kad pacientas apalpo, bet kvėpuoja, todėl jai nebuvo rekomenduota pačiai pradėti gaivinimo.
Mes turime tris širdies defibriliatorius, kurių vienas yra nešiojamas, du stacionarūs. Jie esant poreikiui yra naudojami, tačiau šiuo atveju nebuvo panaudoti, – sakė I.Baltrušaitienė.
Pokalbis su pranešėja vyko apie tris minutes. Po šešių minučių greitosios medicinos pagalbos automobilis jau buvo įvykio vietoje ir pažangaus gyvybės palaikymo brigada pradėjo gaivinimą, naudodama profesionalią įrangą.
Deja, niekas negelbėjo. 5.25 val. medikai konstatavo L.Donskio mirtį.
V.Pumputienė sako, kad dabar vėlu ieškoti kaltų ar svarstyti, kodėl oro uosto darbuotojai arba kiti šalia buvę žmonės nesuskubo patys pradėti daryti širdies masažo.
Tačiau, pasak jos, pirmosios kelios minutės tokiais atvejais, kai ištinka infarktas, yra lemiamos.
BPC: „Skambučiai buvo du“
Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė 15min informavo, kad BPC šiandien sulaukė dviejų skambučių dėl Vilniaus oro uoste susmukusio profesoriaus L. Donskio.
Pirmasis gautas 4.42 val., antrasis – 4.47 val.
„Abiem atvejais skambino moterys, ne oro uosto darbuotojos, ir abu kartus jos buvo sujungtos su medikais. Antrojo skambučio metu atsiliepusi Vilniaus GMP dispečerė pranešė, kad ekipažas į įvykio vietą jau išsiųstas“, – teigia BPC atstovė.
Kada atvažiavo medikai, BPC nefiksuoja.
„Policiją iškvietė pati GMP brigada, nes reikėjo patvirtinti profesoriaus mirties faktą. Skambutis gautas iš GMP dispečerės 5 val. 31 min. Jos teigimu, pacientą bandyta reanimuoti, bet, deja, nesėkmingai“, – pranešė V.Juozevičiūtė.
Vilniaus oro uoste medikų nereikia?
Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė 15min patvirtino, kad oro uoste buvusi įranga trečiadienį nebuvo panaudota ir oro uosto darbuotojai pirmosios pagalbos sunegalavusiam L.Donskiui neteikė.
Tačiau ji tikino, kad oro uosto antžeminio aptarnavimo įmonių darbuotojas kvietė greitąją pagalbą. Medikai atvyko per devynias minutes.
„Jis buvo gaivintas greitosios medicinos pagalbos ekipažo pajėgomis ir įranga. Mes turime tris širdies defibriliatorius, kurių vienas yra nešiojamas, du stacionarūs. Jie esant poreikiui yra naudojami, tačiau šiuo atveju nebuvo panaudoti“, – sakė I.Baltrušaitienė.
Medikų atvykimo laikas, pasak Lietuvos oro uostų atstovės, rodo, kad Vilniaus oro uoste nėra būtinybės vėl įkurti nuolat budinčio mediko darbo vietos.
„Iki 2010 m. medikų punktas buvo. Dabar turime susitarimą su Greitosios pagalbos centru ir jie atvyksta realiai per tą patį laiką, per kokį ekipažas atvyktų, jei jis dirbtų pačiame oro uoste. Nėra prasmės. Be to, tie žmonės, kurie važinėja greitosios medicinos pagalbos ekipažuose, yra daug daugiau patyrę. Jei medikas tiesiog budėtų oro uoste, kažin kiek jis gautų patirties“, – sakė ji.
Didieji pasaulio oro uostai jau kurį laiką turi medicinos pagalbos punktus. Toks įkurtas ir visai nedideliame Rygos oro uoste Latvijoje.
Svarbiausia artimiausių pagalba
Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja V.Pumputienė sako, kad Vilniaus oro uoste būtinybės turėti budintį mediką nėra, nes Naujininkų poliklinika yra labai arti oro uosto ir atvykimo laikas neprailgsta.
Tačiau svarbiausia, pasak medikės, tokiu atveju atpažinti infarkto požymius ir pradėti gaivinti žmogų tiems, kurie nelaimės akimirką yra arčiausiai jo.
„Po klinikinės mirties efektyvių reanimacijų būna tik iki 20 proc. Todėl viskas priklauso nuo greito gaivinimo ir širdies pakenkimo“, – teigė V.Pumputienė.
Ji stebisi, kaip žmonių susibūrimo vietoje parkritusiam L.Donskiui niekas nesuskubo pradėti daryti širdies masažo.
„Daug čia įrangos nereikia. Reikia automatinio defibriliatoriaus ar bent jau pradėti širdies masažą. Tačiau niekas jo iki medikų negaivino. Juk galėjo pradėti ir šalia esantys. Medikai pirmieji gaivino. Aišku, kad buvo daug žmonių aplink, bet niekas nieko nedarė. Jei būtų bent masažas pradėtas, būtų mažiau pakenkta širdis ir gal ji būtų užsivedusi“, – apgailestavo dėl visuomenės nesugebėjimo teikti pirmąją pagalbą V.Pumputienė.
Medikės žiniomis, infarktas profesorių ištiko staiga. Anksčiau jis širdies ligomis nesiskundė.
