Etnologas Libertas Klimka sako, kad visose Europos sostinėse priimta ant savivaldos įstaigos – rotušės, merijos – sienų arba greta, įtaisyti pagrindinį miesto laikrodį.
„Vilnius yra turbūt vienintelė Europos sostinė, kurios Rotušė neturi laikrodžio, nes laikrodis nuo viduramžių buvo savivaldos simbolis. Kiekvienas miestas gyvena savo tvarka, savo papročiais ir savo įstatymais“, – teigė prof. Libertas Klimka.
Laikrodžio dūžiai buvo sujungiami su varpais, atsiverdasvo miesto vartai, prasidėdavo magistrato posėdžiai, cecho meistrų susirinkimai.
Visuomeninis Vilniaus Rotušės laikrodžio atstatymo komitetas ketina parengti Rotušės laikrodžio statymo projekto sąlygas
Manoma, kad pirmoji Rotušė Vilniuje pastatyta 14 amžiaus pabaigoje, kai miestas gavo Magdeburgo savivaldos teises, tačiau pirmasis piešinys, rodantis kaip atrodė rotušė – 19 amžiaus viduryje pieštas Januševičiaus paveikslas pagal šimtmečiu senesnį italų architekto Pjetro de Rossi piešinį.
Bokštelį su laikrodžiu dailininkas kažkodėl nupiešė ant Rotušės stogo, nors žinoma, kad jis buvo įtaisytas bokšte už Rotušės.
Dažni gaisrai niokojo Vilnių, rotušė sudegdavo, laikrodį vis atstatydavo, kol 18 amžiaus pabaigoje bokštas griuvo, o laikrodžio mechanizmas buvo perkeltas į Šventojo Kazimiero bažnyčios bokštą.
18 amžiaus pabaigoje architektas Laurynas Stuoka Gucevičius suprojektavo naują Rotušę su laikrodžio bokštu, tačiau šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti, kai Lietuva jau buvo inkorporuota į Rusijos imperiją, o ši jokios savivaldos nepripažino.
Trūkstant lėšų, Rotušė buvo atstatyta ir be bokšto, ir be laikrodžio. Ir taip jau daugiau kaip du šimtmečiai Vilniaus Rotušė istorinio laikrodžio neturi.
Kultūros politikos institutas siūlo rotušės bokštą su jame įtaisytu laikrodžiu atstatyti mecenatų lėšomis. Tai norima padaryti iki Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, kuris bus minimas 2018 metais.
„Rotušė jau yra apjuosta gatvių ir šalia Rotušės yra labai mažai erdvės. Rotušės bokštą su laikrodžiu reikėtų pastatyti atokiau nuo Rotušės į dabartinio fontano pusę – ten, kur paprastai stovi kalėdinė eglutė, ten būtų tinkama vieta ir gražiai atrodytų“, – mano Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus.
Visuomeninis Vilniaus Rotušės laikrodžio atstatymo komitetas, kurį sudaro 13 žinomų mokslininkų ir kūrėjų, ketina parengti Rotušės laikrodžio statymo projekto sąlygas.
Suderinus jas su Kultūros paveldo departamentu ir Vilniaus miesto savivaldybe, Komitetas skelbs Rotušės laikrodžio statybos projekto konkursą.
