Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir Seimo Antikorupcijos komisija dar pernai konstatavo, kad vykdant patyčių prevencijos programą biuras penkis kartus prekes ir paslaugas įsigijo iš VVSB direktorės Gražino Sidorovienės vyrui Egidijui Sidorovui priklausančios VšĮ „Galia“.
Neskaidrūs pirkimai
G.Sidorovienė pasirašė penkias paraiškas prekių, paslaugų ar darbų pirkimui atlikti. Siūlomų kviesti apklausai tiekėjų sąrašuose buvo įrašytas tik vienas tiekėjas.
Visi pirkimai atlikti supaprastintu būdu. STT atlikusi tyrimą nustatė, kad G.Sidorovienė tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su šiais pirkimais.
Ji pasirašė 5 paraiškas prekių, paslaugų ar darbų pirkimui atlikti, kai sutarčių vertė buvo didesnė nei 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų).
Siūlomų kviesti apklausai tiekėjų sąrašuose buvo įrašytas tik vienas galimas tiekėjas – VšĮ „Galia“. Bendra pirkimų vertė buvo didesnė nei 40 tūkst. litų (12 tūkst. eurų). Pirkimai įvykdyti 2014 m.
STT tyrimo medžiagą perdavė VTEK, kuri pernai vasarą konstatavo, kad G.Sidorovienė pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.
Nors tarnybinės etikos pažeidimas buvo konstatuotas, G.Sidorovienė iš užimamų pareigų nepasitraukė. Maža to, Artūro Zuoko vadovaujamos Vilniaus savivaldybės darbuotojai, kurie tyrė šiuos pirkimus, VVSB direktorei netaikė jokios nuobaudos.
Toks G.Sidorovienės palaikymas labai stebinti neturėtų. Dar dirbdama privačiame sektoriuje ji buvo aktyvi Artūro Zuoko rėmėja, jo įkurto judėjimo „Taip“ dalyvė. 2011 m. Kartu su A.Zuoku kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybę. „Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijoje“ jai buvo skirta 23 vieta.
15min šaltinių teigimu, būtent A.Zuoko kvietimu ji atėjo vadovauti VVSB, prie kurio 2012 m. buvo prijungtas Vilniaus sveiko miesto biuras.
Ši istorija gal ir būtų visai pamiršta, jei ne Seimo Antikorupcijos komisija, kuri 2015 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir paprašė informuoti, kokių priemonių imtasi po VTEK sprendimo.
Savivaldybė problemų nepamatė
Nors pažeidimai buvo akivaizdūs ir jau oficialiai pripažinti, tuometinį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Valdą Klimantavičių ir Personalo departamento vadovą Antaną Gadeckį įtikino G.Sidorovienės pasiaiškinimas.
Vien 2014 m. biuras įvykdė 353 supaprastintus viešuosius pirkimus, iš kurių 325 buvo atlikti tiekėjų apklausos žodžiu būdu.
Tarnybiniame pranešime VVSB direktorė nurodė, kad tiesiog nežinojo, kokias įmones valdo jos vyras. „Duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus nėra viešai skelbiami ir gali būti gaunami tik pagal atskirus užklausimus, teikiamus Juridinių asmenų registrui“, – rašė ji.
G.Sidorovienė pridūrė, kad ji neprivalo tikrinti kiekvieno konkurso dalyvio dalininkų ar akcininkų. Ji nurodė, kad su vyru yra pasirašiusi vedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno sutuoktinio turtas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl niekaip nebuvo suinteresuota proteguoti savo vyro įstaigos.
Į klausimą, kodėl pirkimai buvo susmulkinti ir įvykdyti supaprastintu būdu renkantis tik iš vieno tiekėjo, direktorė atsakė, kad tai biurui įprasta praktika.
Vien 2014 m. biuras įvykdė 353 supaprastintus viešuosius pirkimus, iš kurių 325 buvo atlikti tiekėjų apklausos žodžiu būdu.
Šio paaiškinimo Vilniaus savivaldybės darbuotojams pakako, kad jokia nuobauda, išskyrus VTEK įspėjimą, papildomai skirta nebūtų.
Dar iki VTEK išvados G.Sidorovienės kėdė buvo rimtai susvyravusi, kai 2014 m. liepą sostinėje prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės nuo vėjo gūsio apvirto blogai įtvirtinta laipiojimo siena ir mirtinai sužalojo jauną moterį. Šį renginį organizavo VVSB. Tragedijos tyrimas nėra baigtas iki šiol.
Prarado priedą
Savivaldybė atliko išsamų tyrimą, nuobaudų neskyrė, tačiau 6 mėnesiams panaikino man skirtą priedą prie atlyginimo, – teigė G.Sidorovienė.
15min susisiekė su G.Sidoroviene, kuri patikslino, kad nors Vilniaus savivaldybės administracija po tyrimo jai jokių nuobaudų neskyrė, tačiau visiškai nemalonumų darbe jai išvengti nepavyko – 6 mėnesiams direktorei buvo panaikintas priedas prie atlyginimo.
Po prasidėjusio tyrimo iš pareigų buvo atleista eilinė VVSB buhalterė, kuri vėliau sugebėjo apsiginti teisme.
„Buhalterės atleidimas iš darbo niekaip nesusijęs su minėtais tyrimais. Remiantis teismo sprendimu buvusios buhalterės atleidimas pripažintas per griežtu, tačiau teismas jos negrąžino į darbą dėl jos ypač konfliktinių santykių su savo tiesiogine vadove“, – situaciją paaiškino G.Sidorovienė.
Pasak jos, visi VVSB pirkimai organizuojami griežtai vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir VVSB supaprastintų pirkimų taisyklėmis.
15min šaltinių teigimu, G.Sidorovienė ne tik aiškiai savo darbuotojams nurodydavo, kad pirkimus turi laimėti jos vyro įstaiga, bet ir pats E.Sidorovas nevengdavo skambinti ir VVSB darbuotojų prašyti, kad pinigai jam būtų pervesti greičiau. Paklausta pati biuro direktorė tai kategoriškai neigė.
Visų kontroliuoti neįmanoma
Tai pirmiausia moralinis ir etinis klausimas, – teigė G.Paluckas.
Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas 15min teigė, kad savivaldybės valdomų įstaigų vadovams turi būti keliami griežti skaidrumo reikalavimai:
„Jeigu mums būtų žinomi faktai apie pirkimus iš susijusių asmenų, tai čia būtų ne tik siauras administracinis vertinimas, bet ir politinis vertinimas.
Tai pirmiausia moralinis ir etinis klausimas. Savivaldybės įmonių vadovų skyrimas yra ne tik siaurai teisinis reikalas, bet ir pasitikėjimo klausimas. Tikrai turėtų būti sprendžiama, ar žmogus gali užimti tokias pareigas.“
Čia pat jis pridūrė, kad nėra galimybės iš naujo vertinti praėjusios kadencijos Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimų. „Deja, bet mes negalime peržiūrėti laikotarpio, kai nuobaudos buvo svarstytos. Teisiškai tai neįmanoma“, – minėjo G.Paluckas.
Pasak jo, Vilniuje yra daugiau nei 370 savivaldybės įstaigų ir įmonių. Politiniu lygmeniu kontroliuoti, ką daro kiekvienos įstaigos administracija, yra neįmanoma.
„Yra sistema, departamentai, kurie turi atlikti kontrolę. Pirkimai yra pačių įstaigų kompetencija. Jos ruošia technines sąlygas pirkimams. Išskyrus didelės vertės pirkimus, kurie eina per savivaldybę.
Būtų nelogiška, jei meras ar vicemeras pradėtų kištis į kurios nors įstaigos ūkinius reikalus. Mes gauname apibendrintas ataskaitas ir įstaigų vadovams suteiktas tam tikras pasitikėjimo kreditas. Priemonių imamės tik tada, kai paaiškėja, kad toks pasitikėjimo kreditas buvo suteiktas be reikalo“, – sakė politikas.
