Pateikiame Edvino pasakojimą.
Ketvirtadienio vakarą apie 17 val. stovėjau virtuvėje ir gaminau valgyti. Pažvelgiau pro langą ir pamačiau, kaip 10-12 jaunuolių su dviračiais, maždaug 12-16 metų amžiaus, privažiavę prie nenaudojamo ir renovuojamo savivaldybės pastato rūsio, kuris yra prieinamas kiekvienam, yra apspitę benamį prie jo mažos lovos ir į jį meto įvairiausius daiktus, akmenukus, laisto vandeniu ir garsiai juokiasi bei tyčiojasi.
Jis toliau gulėjo visas aplietas ir nesipriešino, nes vos gali paeiti.
Jis toliau gulėjo visas aplietas ir nesipriešino, nes vos gali paeiti.
Tai – mūsų namo kaimynas, kuris dėl invalidumo ir nemokumo buvo išmestas tiesiog į gatvę, tad įsikūrė nakvoti toje vietoje.
Pamatęs tokį vaizdą, mečiau maistą, užsidėjau batus ir iš karto išbėgau į kiemą, apimtas tikrai didelio pykčio. Pribėgęs nusprendžiau paimti už pakarpos patį didžiausią ir aršiausią erelį iš visos bandos, kad kiti nelįstu, o šis – nepabėgtų. Jis pradėjo šaukti: „Aš nieko nepadariau“, o tuo metu visi kiti pradėjo spausti pedalus į visas puses. Nenorėjau nieko daryti, vis dėlto tai dar jaunuolis, todėl pasakiau: Jei dar kartą pamatysiu, kad kankinat šį vyrą, tikrai pasigailėsit, nes jau visiškai suįžūlėjot.
O vakar vakare jie padegė mano patalynę tuo metu, kai aš miegojau. Pradėjau degti tiesiog miegodamas, bet laiku pabudau, pajutęs karštį.
Benamį kaimyną pašaukiau vardu ir pasakiau, kad prie jo daugiau niekas nelįs. Jis pakėlė galvą ir pažvelgęs į mane savo paraudusiomis, pilnomis ašarų akimis, pasakė: „Tai ne jaunimas, tai apskritai ne žmonės. Visą dieną jie iš manęs tyčiojosi, apmėtė akmenimis, apšlapino ir užliejo visą rūsį vandeniu, nes žino, kad aš bejėgis. O vakar vakare jie padegė mano patalynę tuo metu, kai aš miegojau. Pradėjau degti tiesiog miegodamas, bet laiku pabudau, pajutęs karštį.“
Po tokių žodžių nežinojau, net ką pasakyti, tai išlemenau tik kelis žodžius – „Daugiau jie prie Jūsų nelįs.“ Tai štai, gerbiamieji, tarp tokio jaunimo mes gyvename, o „supermamos“ tikriausiai galvoja, kad jų vaikai kieme žaidžia smėlynėje ir tiesiog važinėja dviračiu su draugais.
Šią istoriją paskelbiau savo paskyroje „Facebook“, norėdamas parodyti, kad žmonės susimąstytų, kokie gali būti žiaurūs vaikai. Tačiau nesitikėjau tokio didelio žmonių susidomėjimo ir dėmesio, tai parodo, kad dar yra tų kurie turi „širdį“.
Benamis yra minėjęs, kad kartą kreipėsi į nakvynės namus, kad gautų „stogą po galva“ ne tik nakčiai, nes jis beveik nevaikšto ir jam sunku kažkur išeiti, o vėliau naktį vėl grįžti, tačiau darbuotojai jam pasakė: „Žinai kiek tokių kaip tu čia yra? Nėra vietų“. Po istorijos paskelbimo savo socialiniame tinkle su manimi susisiekė viena mergina, su kuria susitarėme padėti šiam benamiui, bent maistu ir nauja patalyne, taip pat bandyti skambinti į nakvynės namus, socialinius darbuotojus ir pranešti apie situaciją.
Tačiau sužinojau, kad po patirto įvykio, kada jis buvo padegtas ir po įvykusio konflikto su jaunuoliais, jis patyrė pirmo laipsnio kūno nudegimą, stipriai apdegė koją ir kažkiek ranką. Atvykus keliems policijos pareigūnų ekipažams ir greitosios medicinos pagalbai jis buvo išvežtas į ligoninę. Todėl laukiame naujienų.
