Suprato poreikį
Vienas iš keturių idėjos iniciatorių Paulius Zaviša pasakoja, kad mintis kurti „Uperį“ jam ir trims bičiuliams – architektui Justinui Dūdėnui, VDA dėstytojui Šarūnui Šlektavičiui ir inžinieriui Donatui Stasiuliui – kilo senuose archyvuose pamačius senovinę graviūrą, vaizduojančia keltą Valakampiuose.
„Šioje vietoje kelto reikia – ir dabar. Jam atsiradus Vilnius įgautų naują rekreacinę erdvę. Būtų sujungti du labai svarbūs taškai – Verkių parkas ir Valakampių paplūdimys.
Tačiau tai būtų tik pradžia. Neris teka per visą miestą ir jos krantinėse daug vietų, kur gali veikti tokie keltai. Miestas taptų kur kas gyvesnis. Derinant keltus su dviračių takais, judėjimas taptų ne tik įdomesnis, bet ir patogesnis. Kai kurie vairuotojai taptų dviratininkais, o tai atlaisvintų eismo arterijas“, – priežastis, kurios skatino imtis idėjos, vardijo P.Zaviša.
Bendraminčiai į darbus kibo maždaug prieš metus. Praėjusią vasarą aktyviai konsultavosi su daugybe įvairių specialistų, tarp jų ir su žymiu laivų dizaineriu iš Italijos Alessio Liuni, kuris ypač palankiai įvertino šią iniciatyvą ir davė daug naudingų patarimų. Galiausiai komanda sukonstravo realaus dydžio modelio prototipą ir atliko bandymus. „Labai nudžiugome pamatę, kaip puikiai viskas veikia“, – džiaugėsi P.Zaviša.
Labai nudžiugome pamatę kaip puikiai viskas veikia, – džiaugėsi P.Zaviša.
Paklaustas, ar kelto pavadinimas „Uperis“ turi kokių nors aliuzijų į visai neseniai į Lietuvą atkeliavusius taksi „Uber“, P.Zaviša nusijuokė ir tikino, kad tai – sutapimas. „Keltą pavadinome „Uperiu“ todėl, kad šis keltas bus varomas upės srove. Švytuoklinis jo veikimo principas yra labai paprastas ir ekologiškas. Vandens srovė stumia prie dugno pritaisytą peleką ir tokiu būdu keltas juda pasirinkta kryptimi“, – kaip veikia vyrukų sukurtas keltas, pasakojo vienas iš idėjos autorių.
Kaina – apie 40 000 Eur
Paklaustas, kokiomis lėšomis ketinama įgyvendinti tokį projektą, P.Zaviša tikino, kad šiuo metu itin aktyviai ieškoma investuotojo. „Puikiai suprantame miesto padėtį ir norą taupyti, todėl investuotojo ieškome privačiame sektoriuje, kuris neretai mūsų idėja pasitinka teigiamai. Kartu, tiesa, girdime ir poziciją, kad lėšos papildomai infrastruktūrai įrengti – šiukšliadėžėms, apšvietimui ir papildomiems keliems šimtams metrų dviračių tako turi ateiti iš savivaldybės.
Tokie investuotojo norai yra suprantami, bet koją kiša dar A.Zuoko laikais suderintas Vilniaus integruotų teritorijų planas, į kurį Valakampiai nepapuola. Manau, kad tai tiesiog lengvai įveikiami biurokratiniai niuansai. Protingas ir visuomenei naudingas kompromisas su miesto valdžia tikrai įmanomas, ypač turint omenyje tai, kad infrastruktūriniai patobulinimai būtų minimalūs, o mainais miestas gaus labai daug“, – neabejojo vienas iš iniciatorių.
Skaičiuojama, kad kelto gamybai reikėtų apie 40 000 Eur.
Skaičiuojama, kad kelto gamybai reikėtų apie 40 000 Eur (plius eksploatacijos išlaidos). P.Zaviša teigė, kad mainais į tai investuotojas gautų prieplauką, pavadintą jo prekinio ženklo ar įmonės vardu.
„Uperio“ kūrėjai neabejoja, kad keltas miestui itin naudingas – tai būtų ne tik pramoga žmonėms, bet ir susisiekimo priemonė. Galiausiai, pasak P.Zavišos, jei kada nors šioje miesto dalyje planuojama statyti tiltą, būtina išsiaiškinti žmonių poreikius – kur labiausiai jo reikia. Mat „Uperis“ yra mobilus ir jį galima išbandyti ne vienoje vietoje.
P.Zaviša teigė, kad geriausia vieta „Uperiui“ gimti yra Valakampiai ir Verkiai, tačiau vietų, kuriose dar būtų galima įkomponuoti tokį keltą ir kuriose jis yra reikalingas – ne viena. Galėtų „Uperiui“ atsirasti ir Antakalnyje arba sujungti Vingio bei Karolinišių parkus. Idėjos autoriai vylėsi, kad kliūčių nebus daug ir pirmuoju „Uperiu“ vilniečiai pradės džiaugtis jau netrukus, o tada, pasak iniciatorių, bus galima galvoti ir apie kitus žingsnius.