„Respublikos leidinių“ pretenzijų bendrovei „15min“ byla dėl „WikiLeaks“ paviešintos informacijos apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje baigta. „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus ir jo atstovai iš Apeliacinio teismo atsiėmė ieškinį, taip išsaugodami 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir išvengdami jiems nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Kaip žinoma, dienraštį „Respublika“ leidžianti bendrovė dėl JAV ambasados Lietuvoje diplomatų surinktos informacijos, kuri nugulė į įslaptintus dokumentus, anksčiau kreipėsi į teismą ne tik dėl „15min“, bet ir laikraščio „Verslo žinios“ bei portalo „Delfi“ straipsnių.
Medžiagą, susijusią su Lietuvos žiniasklaidos užkulisiais, remdamiesi „WikiLeaks“ duomenims, buvo parengę portalai vz.lt ir 15min.lt, o delfi.lt ją persipublikavo iš 15min.lt. JAV diplomatų ataskaitose buvo rašoma, kad dalis Lietuvos žiniasklaidos iš verslininkų tiesiog reikalauja reklamos, o jos negavusi keršija kritiniais straipsniais. „WikiLeaks“ paskelbtoje informacijoje buvo pateikiami konkretūs pavyzdžiai. Kritika baigiasi tuomet, kai verslininkai susimoka.
Straipsnį apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje galite perskaityti čia.
Norvegijoje skelbta informacija nepaneigta
Pirmąjį ieškovams nepalankų sprendimą civilinėje byloje, kurioje „Respublikos“ leidėjas V.Tomkus siekė prisiteisti 0,5 milijono litų iš bendrovės „15min“ dėl publikacijų apie „WikiLeaks“ paviešintą informaciją, Vilniaus apygardos teismas paskelbė dar 2012 m. rugpjūtį.
Šią bylą nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė pabrėžė, kad „15min“ paskelbė informaciją, kurią anksčiau skelbė „Aftenposten“ – didžiausias ir įtakingiausias Norvegijos dienraštis, didesniu nei 250 tūkst. tiražu leidžiamas nuo 1860 metų. Anot teismo, remiantis Visuomenės informavimo įstatymu atsakovui netaikoma redakcinė atsakomybė, nes ši informacija Norvegijoje buvo paskelbta anksčiau ir nebuvo paneigta.
„Tai tik rodo sveiko proto buvimą. Jei atvirai, procesas iš anksto buvo pasmerktas nesėkmei,“ – komentuodamas bylos žlugimą, LŽS pirmininkas D.Radzevičius linkėjo leidėjui susirūpinti savo reputacija ir verslo skaidrumu bei sąžiningumu, o ne kolegų persekiojimu.
Taip ir neįsigaliojusiame D.Kutrienės sprendime pažymima, kad nagrinėdamas šią bylą teismas neturėjo pagrindo spręsti, ar viešai paskelbta informacija apie padėtį Lietuvos žiniasklaidos rinkoje atitinka tikrovę, ar ne. Tačiau yra aišku, kad ieškovų – „Respublikos leidinių“ atstovai, nebuvo pareiškę teisinių pretenzijų pirminiu informacijos šaltiniu tapusiam dienraščiui „Aftenposten“.
Teismas šioje byloje buvo atmetęs ieškovų argumentą apie tai, jog negalima Lietuvoje spausdinti bet kokios informacijos remiantis vien tuo, kad ją pateikia užsienio žiniasklaidos priemonė.
Anot teisėjos, įstatymo nuostata, numatanti civilinės atsakomybės nebuvimą už kitos žiniasklaidos priemonės paviešintą informaciją, nenumato išimčių, jog tai netaikoma užsienio spaudai. Priešingu atveju, teismo vertinimu, tai ribotų visuomenės teisę gauti informaciją apie įvykius ir problemas užsienyje.
Tas pats Vilniaus apygardos teismas kiek anksčiau buvo atmetęs „Respublikos leidinių“ ieškinius dėl neva pažeistos dalykinės reputacijos ir tariamos žalos atlyginimo tiek „Verslo žinių“, tiek „Delfi“ atžvilgiu (žr. susijusius straipsnius).
Ieškinį sumažino 50 kartų, o galiausiai jį iš viso atsiėmė
Vis dėlto ieškovai nesutiko su jiems nepalankiu verdiktu ir pasinaudojo teise pateikti skundą aukštesniam Lietuvos apeliaciniam teismui. Beje, norėtą prisiteisti 0,5 milijono litų kompensaciją patys ieškovai sumažino net 50 kartų – iki 10 000 litų.
Tačiau apeliacinis procesas daugiau nei po metų pasisuko netikėta linkme: „Respublikos leidinių“ atstovai dar kartą kreipėsi į teisėjus, pranešdami, kad savojo skundo apskritai nebepalaiko.
„Tai tik rodo sveiko proto buvimą. Jei atvirai, procesas iš anksto buvo pasmerktas nesėkmei. Mano rekomendacija būtų buvusi leidėjui susirūpinti savo reputacija ir verslo modelio skaidrumo bei sąžiningumo didinimu, o ne kolegų persekiojimu“, – komentuodamas bylos žlugimą, sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Nurodė padengti bylinėjimosi išlaidas
Priimdama nutartį dėl bylos užbaigimo, teisėjų kolegija panaikino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Be to, Apeliacinis teismas nutarė grąžinti ieškovui 7 541,5 lito (9 274 litai x 75 proc.) žyminį mokestį.
Ta pačia nutartimi dėl atsisakymo nuo ieškinio priėmimo iš ieškovo atsakovo naudai yra priteistų 7 930 litų advokato pagalbai apmokėti (4 300 litų bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 3 630 litų apeliacinės instancijos teisme).
„Kolegija, įvertinusi byloje vykstančio ginčo pobūdį, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir elgesį proceso metu, daro išvadą, kad ieškinio atsisakymo priėmimas šioje byloje neprieštaraus viešajam interesui ar įstatymo normoms bei nepažeis bylos šalių ar kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų teisėtų interesų“, – pažymi teismas.
Dėl to paties dalyko iš naujo kreiptis į teismą „Respublikos leidiniai“ nebeturi teisės.