Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai gruodžio 15 dieną gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą. Jame prašoma ištirti 2011 metų lapkričio 23 dienos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas asmenų, deklaruojančių Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute Gedimino 24-40, tvarkos aprašas.
Pareiškime teismui prašoma ištirti, ar tas aprašas atitinka teisėtumo, įstatymo viršenybės principus, ar neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui ir Lietuvos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatoms.
Pripažinus tarybos sprendimą prieštaraujančiu įstatymams, Vyriausybės atstovas laikyti šį sprendimą panaikintu.
Atsižvelgus į tai, kad ginčijamo tarybos sprendimo taikymo teisinės pasekmės yra melagingų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimas, Vyriausybės atstovas prašo pripažinti tarybos sprendimą neteisėtu, nustatyti, kad sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos bei sustabdyti sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad gruodžio 16 dieną teismas Vyriausybės atstovo pareiškimą Vilniaus apskrityje priėmė, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikė, nes mano, kad nėra pagrindo teigti, kad nesustabdžius norminio akto galiojimo gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tuo atveju, jeigu būtų patenkintas prašymas.
Teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pateikti atsiliepimą į skundą.
„Kai jis bus gautas, bus suformuota byla, paskirtas teisėjas“, – BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė. Kada teismas imsis pačios bylos, kol kas nežinoma.
Sausio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad per mėnesį daugiau kaip 100 sostinėje gyvenančių asmenų deklaravo savo gyvenamąją vietą Gedimino prospekte, dar beveik 400 asmenų deklaravo gyvenantys Vilniuje, bet neturintys čia nuolatinės gyvenamosios vietos.
Vilniuje gyvenantiems, bet čia negalintiems gyvenamosios vietos deklaruoti asmenims savivaldybė pasiūlė vieną adresą, kuriuo jie tai galėtų padaryti. Tokiu būdu savivaldybė tikisi į miesto biudžetą surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį būtų galima skirti viešajam transportui, gatvių apšvietimui, naujiems dviračių takams, miesto saugumui gerinti, miesto aplinkai ir parkams, naujiems vaikų darželiams ir kitoms svarbioms miesto sritims.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, dalis vilniečių mokamo GPM skiriama kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena Vilniuje.
„Taip net 224 mln. litų Vilniuje surenkamo GPM pervedama kitoms savivaldybėms, tuo metu iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo beveik 12 kartų mažiau – 19 mln. litų“, – teigia savivaldybė.
