Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pristatydama laureatus kalbėjo apie valstybės laisvę, kai ji pati gali rinktis savo ateitį.
Pasak jos, Sausio 13-ąją Lietuva pasirinko svajonę ir įkvėpė, nors ir šalto bei kiek sprangaus, bet laisvės oro.
Pasak jos, V.Adamkus ir V.Landsbergis yra pavyzdys jaunimui, kaip kovoti dėl laisvės ir nepailsti.
„V.Adamkus ir V.Landsbergis – valstybės architektai ir statytojai, valstybingumo simboliai ir garantai, esmingai prisidėję ne tik prie Lietuvos laisvės, bet ir prie jos saugumo užtikrinimo – atvedę mus į NATO ir Europos Sąjungą. Savo autoritetu jie išmintingai telkė tarptautinį palaikymą Vidurio ir Rytų Europos valstybių demokratiniam keliui“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, šie du žmonės neabejotinai yra įkvėpimas jaunajai kartai, ypač tai kartai, kuri nepatyrė Kovo 11-osios ir Sausio 13-osios vienybės ir išbandymų.
„Jie yra pavyzdys, kaip neišduoti principų, kaip nebijoti stovėti teisybės pusėje, kaip užstoti skriaudžiamą, kaip išlaikyti laisvę savyje, kaip gerbti istorinę atmintį ir nepasiduoti iliuzijoms bei nedraugų vilionėms; galiausiai jie yra pavyzdys kaip nepailsti ir toliau tęsti pradėtus darbus. Landsbergiška drąsa ir Adamkiška diplomatija – mūsų valstybės gaivus pavasarinis vėjas, atnešęs galimybių kurti ir dirbti Lietuvai. Laisvė labai gražus ir jaudinantis dalykas, ačiū už ją“, – teigė parlamentarė.
V.Landsbergis: „Seime, būk drąsus“
Laisvės premiją atsiėmęs V.Landsbergis tikino, kad šiuo metu vadų, o ne tautų interesai vėl iškelti į pirmąją vietą. Ir tai esą vyksta nuo Lenino ir Trockio laikų.
„XXI amžiaus pasaulis rengiamas, pratinamas pritarti neva naujiems viduramžių tarptautiniams santykiams, kur konvencijos ir garbingi įsipareigojimai eina į šiukšlių krepšį, o branduolinis ginklas rodomas kaip reali bepročių politikos priemonė. Tautų elitas pratinamas prie minties, kad tai leistina – mažas branduolinis karas“, – penktadienį atsiimdamas Laisvės premiją sakė V.Landsbergis.
Rusijos vadovai esą net nesibodi viešai skelbti, kad savo interesus gins visomis priemonėmis, neatsisakant net branduolinės.
Tokia branduolinė pražūtis Lietuvai, pasak V.Landsbergio, jau kuriama visai šalia Vilniaus, o Lietuva tyli.
„Čia pat prie Vilniaus mums rengiama psichologinė ir technologinė branduolinė pražūtis, o mes tebevėpsome kaip avinėliai į galimą lietuvių, lenkų ir gudų, čiabuvių skerdyklą, jei Krembliaus imperinis verslas prašaus kaip paprastai. Astravo grabas.
Tačiau gyvybė ir gyvenimas Lietuvoje tai klausimai, kuriems broliai valstiečiai neliks abejingi. Seime, būk drąsus! Anuomet Lietuva atsilaikė prieš agresiją, tokia buvo mūsų gana vieninga pergalė – žmoniškumo prieš nežmoniškumą, laisvės prieš nelaisvę, demokratijos prieš smurtinę bolševikinę diktatūrą“, – kalbėjo V.Landsbergis.
V.Adamkus: Gruzija ir Ukraina – pavyzdys, kas būtų laukę
V.Adamkus padėkos kalboje prisiminė Sausio 13-ąją buvęs JAV ir laukęs, laukęs, laukęs. Pasak jo, tas laukimas varė iš proto.
„Kaip žmogus, iš kurio kartą jau buvo atimta tėvynė, jaučiausi bejėgis ką nors pakeisti“, – kalbėjo V.Adamkus.
Anot jo, tauta Sausio 13-ąją apgynė savo prigimtinę teisę į orų laisvą gyvenimą. O valstybės vadovai aktyviai siekę Lietuvą integruoti į Vakarų pasaulį buvo gerai išmokę Sausio 13-osios pamokas.
Pasak jo, dabar žiūrėdama į Gruziją ir Ukrainą Lietuva mato, kas būtų jos laukę, jei ne integracija į ES ir NATO.
„Šiandien mes matome, kaip keičiasi pasaulis ir kas jame tikrasis agresorius, kuriantis revanšistinius planus apie imperijos atkūrimą, mes matome šiandien Gruziją ir Ukrainą ir žiūrėdami į juos pažįstame save – kas būtų laukę, jei ne integracija į NATO, galingiausią pasaulyje gynybinę sistemą“, – sakė V.Adamkus.
Pasak jo, laisvė iškovojama ir apginama, įtvirtinama ir įprasminama, tačiau ji niekad nėra baigtinė būsena, leidžianti atsipalaiduoti ir užsimiršti.
„Laisvė yra kaip budėjimas – širdyje saugant savo ir savo tautos vertybes ir tautoje saugant jos vienybę ir laisvę. Kaip budėjimas prie Laisvės laužų 1991 metų sausį“, – kalbėjo V.Adamkus.
Šiemet pirmą kartą Seimas nutarė skirti dvi 2016 m. Laisvės premijas, nes pernai tokia premija nebuvo apdovanotas niekas.
Laisvės komisija pernai siūlė įvertinti V.Landsbergį, tačiau Seimas tokiam siūlymui nepritarė. Tuomet Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos iniciatyva Lietuvos piliečių vardu jam buvo įteiktas kitas apdovanojimas už nuopelnus laisvei – Laisvės ženklas.
Įvertindamas Seimo sprendimą pernai V.Landsbergis net nedalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje Sausio 13-osios proga.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
