„Informaciją apie naujas šalis gauname iš Užsienio reikalų ministerijos. Kai Lietuva pripažįsta kokią nors šalį, ji iškart atsiranda mūsų spausdinamuose žemėlapiuose. Paskutinę Lietuvos pripažintą valstybę, Kosovą, žymime jau seniai. Lietuva ją pripažino prieš keletą mėnesių, nuo tada jis ir atsirado mūsų žemėlapiuose“, – „15min“ sakė leidyklos „Briedis“ vadovas kartografijai Mindaugas Baltrušaitis.
Iš viso Kosovą pripažino 47 šalys, tarp jų – JAV ir 21 Europos Sąjungos valstybė. Kadangi Kosovas dar nėra pripažintas tarptautiniu mastu, politiniuose pasaulio žemėlapiuose jis šiuo metu atskiriamas punktyrine linija.
Anot M.Baltrušaičio, gegužę pripažinus Kosovą, nuo tada buvo išspausdinta kelios dešimtys tūkstančių lietuviškų pasaulio politinių žemėlapių, kuriuose ši šalis pažymėta kaip atskira, nuo Serbijos atsiskyrusi respublika.
„Po pakeitimų pirkimų nepadaugėjo. Tauta į pokyčius taip greitai nereaguoja. Daugiausia žemėlapių nuperka mokyklos“, – sakė leidyklos kartografininkas.
Rusija Lietuvą pripažino 1991 metais, bet kai kuriuose šios šalies vadovėliuose Lietuva vis dar žymima kaip Rusijos dalis. Sakė R.Lopata.
Paskutinį kartą leidyklos „Briedis“ spausdinami žemėlapiai keitėsi 2006-ųjų vasarą, kai Lietuva pripažino Juodkalnijos Respubliką.
„Dabar pasaulio žemėlapis kurį laiką turėtų nesikeisti. Pietų Osetijos ir Abchazijos, manau, Lietuva niekada nepripažins, taigi žemėlapis daugmaž nusistovėjo“, – teigė M.Baltrušaitis.
Kitoks vaizdas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Raimundas Lopata pastebėjo, kad kuo daugiau Jungtinių Tautų narių pripažinimo nauja šalis sulaukia, tuo tvirčiau gali jaustis.
„Tačiau pripažinimas nėra viskas. Štai, Rusija Lietuvą pripažino 1991 metais, bet kai kuriuose šios šalies vadovėliuose Lietuva vis dar žymima kaip Rusijos dalis“, – sakė R.Lopata.
Jis pastebėjo, kad nuvykus į svečią šalį nederėtų nustebti pamačius kitokį, nei įprasta, pasaulio žemėlapį.
„Kai kuriose šalyse ir pats pasaulio vaizdavimas yra skirtingas. Pas mus pasaulio politinio žemėlapio centre yra Europa. Tačiau, pavyzdžiui, Kinija pasaulio politinio žemėlapio centre vaizduoja save, JAV – save“, – kalbėjo R.Lopata.
Tačiau labiausiai tarp šalių paplitęs ir tarptautiniu laikomas „europietiškasis“ pasaulio žemėlapis.
Reikalavimai nepriklausomai valstybei
Himnas
Pinigai
Apibrėžta teritorija
Nuolatiniai gyventojai
Veikianti vyriausybė
Kitų tarptautinės bendruomenės narių pripažinimas
Narystė Jungtinėse Tautose. Tam turi pritarti du trečdaliai Generalinės asamblėjos atstovų
