Tautininkų ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungų (LTJS) atstovai dar sausį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl vieno plakato, porą dienų anksčiau panaudoto Vilniuje prie Graikijos ambasados vykusiame proteste prieš Europoje kylantį dešinįjį ekstremizmą. Jame buvo pavaizduota svastika, Gediminaičių stulpai ir LTJS ženklas – visi perbraukti raudonais brūkšniais.
Šios organizacijos įžvelgė „sistemingai besikartojantį tyčiojimąsi“ iš nacionalinių simbolių ir asmenų ar jų grupių dėl pažiūrų. Anot dešiniųjų, „buvo išniekinti su nacionalsocializmu nieko bendra neturintys simboliai – Gediminaičių stulpai ir LTJS ženklas“.
Minėtos akcijos iniciatoriai – kairiųjų pažiūrų „Antifa Lietuva“ savo ruožtu teigė tebandę parodyti, kad Gediminaičių stulpus uzurpavo neonaciai. Viena iš protestuotojų – poetė ir menininkė Fiokla Kiurė tinklalapyje antifa.lt atkirto, kad šie stulpai – jau nebe nacionalinis lietuvių simbolis, o „neonacistų uzurpuotas ženklas, pavogtas iš Lietuvos piliečių“.
Gediminaičių stulpai yra įstatymu saugomas vienas iš Lietuvos valstybingumo simbolių. Tačiau Baudžiamajame kodekse atsakomybė numatyta tik už vėliavos ar herbo niekinimą ir tyčiojimąsi iš himno.
Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas portalui 15min.lt pirmadienį patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl Gediminaičių stulpų ar neapykantos kurstymo plakatu nebus pradėtas.
Penktadienį policijoje apsilankiusi L.Žigelytė stebėjosi, kad daugiausiai diskusijų viešumoje įsiplieskė dėl Gediminaičių stulpų, bet mažai kam kilo klausimas dėl LTJS ženklo. Portalui 15min.lt ji sakė, kad tokiu būdu buvo išreikštas nepritarimas organizacijos, kuriai nuolat priekaištaujama dėl rasistinių pareiškimų ir akcijų, veiklai, o ne bandoma tyčiotis iš atskirų asmenų.
„Buvo šokas, kad turėjau aiškintis, kad tai nėra neapykantos kurstymas prieš pačią organizaciją, nors pati LTJS savo pašaipas, pavyzdžiui, “Facebook„ puslapyje nukreipia į konkrečius asmenis“, – kalbėjo pašnekovė.
Jei ikiteisminis tyrimas būtų buvęs pradėtas, tai, jos manymu, reikštų, kad bet kokią kritiką galima traktuoti kaip neapykantos kurstymą.
Mat Baudžiamasis kodeksas tik numato atsakomybę tiems, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ką tiksliai reikėtų vadinti patyčiomis ar panieka, neapibrėžta. Anot L.Žigelytės, net šio straipsnio komentarai palieka erdvės interpretacijoms.
„Man, kaip rašančiam žmogui, kiltų klausimas – kaip rašyti, kad nekurstyčiau neapykantos. Prasidėjus visoms diskusijoms dėl išraiškos laisvės, gimdymų namuose, socialinio proceso kritikai ir apžvalgininkai statomi į keblią padėtį, tarytum būtų norima juos užčiaupti“, – samprotavo ji.
Beje, patys dešinieji po akcijos prie Graikijos ambasados jos dalyviams negailėjo ne tik kritikos, bet ir atvirų patyčių.
