Pirmą kartą per trejus metus bus tiesiami nauji šaligatviai. Pagaliau Vilniaus mikrorajonuose bus sutvarkyta iki 10 skverų.
Vilnius išlipo iš popierinių vizijų: pradėjome tvarkyti ir atšilus orams baigsime atnaujinti visą Neries krantinę nuo Mindaugo tilto iki Verslo trikampio.
Šie planai ir jiems reikalingos lėšos – pateiktame tvirtinti Vilniaus biudžete. Jo rengimas buvo ilgas ir vingiuotas, bet pats biudžetas man patinka. Nors dar toli gražu iki puikios finansų būklės mieste ir pradelstų skolų liks – per metus iš tokių išsikapstyti nėra būdų.
Aš net pats stebiuosi, kokia yra atsakingo tvarkymosi galia. Deficitas planuojamas net 2,5 karto mažesnis nei buvo planuojamas pernai (pernykštį deficitą irgi suspaudėme kelis kartus), o visa eilė naujų būtinų dalykų bus pagaliau pradėta ir daroma. Kaip niekada didelė dalis vilniečių gerus pokyčius pamatys išėję į savo kiemą ar šalia jo.
Mano prioritetai dėliojasi aiškiai: pirma, visa, ką darysime, turi jausti ir tuo geru naudotis kiekvienas miestietis, ne tik centro gyventojas; antra, prieš išleisdami kiekvieną eurą turime žinoti, kokį rezultatą tai atneš miestui.
2016 metų Vilniaus biudžetas yra atsakingas biudžetas. Pirmiausiai dėl to, kad jo lėšos eis ten, kur gyvena daugiausiai miestiečių: juk du trečdaliai vilniečių gyvena miegamuosiuose daugiabučių rajonuose.
Jei statome baseiną, tai reiškia, kad daugiau Vilniaus moksleivių išmoks plaukti. Jei tvarkome šaligatvius ar įvažiavimus, tai visame mieste, nes vežimėlį stumiantis tėtis ar mama turi pagaliau normaliai judėti per savo rajoną, o ne tik centriniame parke.
Didžioji biužeto dalis skirta švietimui: mokyklų ir darželių renovacijai, naujų darželių įrengimui, papildomų vietų darželiuose kūrimui.
Daugiau pinigų skirta gyvenamajai aplinkai pagerinti: pradedame didžiulę kiemų pertvarką – šiais metais sutvarkysime 200 įvažiavimų į kiemus. Pradedame nuo įvažiavimų, tuo pat metu su bendrijomis dirbame, kad būtų sparčiau tvarkomi ir patys kiemai, kuriuose būtų galima tvarkingai pasistatyti automobilį, o vaikai turėtų vietos žaisti. Taip judame link pagrindinio tikslo – sukurti jaukius mikrorajonus šeimoms visame Vilniuje.
Šiemet bus atnaujintas autobusų parkas, sutvarkytos penkios avaringiausios sankryžos, 200 probleminių vietų dviračių takuose.
Taip, biudžeto lubos yra pakankamai žemos ir aukštai šokti galimybių nėra, bet manevro laisvę dar turime.
Visiems šiems, ir dar daugeliui kitų, darbų prireiks 474 mln. eurų. Esame numatę, kad blogiausiu atveju savivaldybei teks pasiskolinti apie 25 mln. eurų. Tiek aš, tiek visa administracija yra nusiteikę dirbti taip, kad skolinimosi suma būtų kuo mažesnė.
Šiuo metu galime drąsiai pasakyti, kad finansinė drausmė Vilniuje veikia, kad skola nuosekliai mažinama, kad laikomės jos grąžinimo plano ir prisiimtų įsipareigojimų tiekėjams. Vilniui svarbu atgauti finansinių institucijų pasitikėjimą.
Kita vertus, ne tik pinigais Vilniaus savivaldybė gali padėti miestui augti. Po kelerių metų nežinios ir, drįsiu pasakyti, nedraugiško savivaldybės požiūrio, Vilniuje, vietoj apleisto „Lietuvos“ kino teatro bus pradėtas statyti Modernaus meno centras. Tai – privati kolekcininko Viktoro Butkaus iniciatyva. Esu tikras, kad šitas puikus objektas bus nauja Vilniaus pažiba ir kvietimas kitoms privačioms iniciatyvoms.
Remigijus Šimašius yra Vilniaus miesto meras
