Įvyko stebuklas
O galėjo būti gerokai blogiau. Rusijai paskelbus embargą 2014 m. rugpjūtį buvo skaičiuojama, kad Lietuva gali netekti 4 proc. savo eksporto. Dar panašiai tiek Lietuva galėjo netekti dėl paskui krentančią naftos kainą pasileidusios Rusijos ekonomikos.
Sprendžiant iš dar negalutinių duomenų, Lietuvos eksportas praėjusiais metais į Rusiją iš viso traukėsi 35 proc. Reta valstybė, ypač tokio ekonominio atvirumo kaip Lietuva, išvengia nuosmukio, kai eksportas į pagrindinį prekybos partnerį mažėja daugiau kaip 30 proc.
Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas praėjusiais metais ne tik nesmuko – stebėtas nežymus augimas. Net ir atmetus paslaugas matome, kad eksportas traukėsi vos keliomis dešimtosiomis procento.
Tokį sėkmingą perbalansavimą iš dalies nulėmė reikšmingai išaugusi paklausa lietuviškiems naftos produktams, taip pat ir sėkmingas Lietuvos verslininkų prisitaikymas prie situacijos Rusijoje ir eksporto srautų nukreipimas kitomis kryptimis.
Šie metai jau bus kiek kitokie nei praėjusieji. Atlyginimų augimas bus dar spartesnis nei 2015 m. ir turėtų priartėti prie 6 proc.
Itin sėkmingai prie situacijos prisitaikė mėsos gamintojai, kurių eksportas praėjusiais metais sugebėjo augti nepaisant visiškai stojusio eksporto į Rusiją, kuri prieš nuosmukį sudarė 20-30 proc. visų pardavimų. Stebėtinai gerai prie situacijos prisitaikė ir transporto sektorius, kurio pajamos traukėsi labai nežymiai, o pelnas net augo, taip pat vietiniai vaisių ir daržovių augintojai. Atmetus du veiksnius – naftos produktus ir Rusiją – Lietuvos eksportas praėjusiais metais augo net 8,5 proc. Tai suteikia optimizmo žiūrint į 2016 metus.
Vidaus paklausa – visu greičiu pirmyn
Jei kalbėdami apie išorės paklausą džiaugiamės, kad pavyko išvengti blogiausio, tai vidaus rinkoje dinamiškumo tiek, kad garas veržiasi pro kraštus.
Paskatinti augančio užimtumo, net 5 proc. augusių atlyginimų bei atpigusių degalų, dujų, šildymo ir elektros kainų, vartotojai Lietuvoje skubėjo leisti viską, ką papildomai uždirbo. Vartojimas praėjusiais metais augo tiek pat, kiek ir atlyginimai, t.y. 5 proc., ir tai buvo greičiausias vartojimo plėtros tempas nuo 2008-2009 m. krizės.
Labai spartų tempą demonstravo ir investicijų augimas, kuris sudarė beveik 10 proc., ir kurį į priekį varė gerėjantys įmonių lūkesčiai, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją bei piką praėjusiais metais pasiekusi daugiabučių renovacijos programa.
Ko laukti 2016 m.?
Šie metai jau bus kiek kitokie nei praėjusieji. Atlyginimų augimas bus dar spartesnis nei 2015 m. ir turėtų priartėti prie 6 proc. Tačiau dalį šio atlyginimo „suvalgys“ aukštesnė infliacija, kuri turėtų siekti 1,1 proc. vietoje neigiamos, -0,7 proc. siekusios infliacijos 2015 m. Nepaisant to, vartojimas išliks pagrindiniu ūkio varikliu ir augs 4,5 proc.
Investicijų bumo šiais metais jau tikėtis nereikėtų. Dėl finansinių laikotarpių persidengimo šiais metais ženkliai trauksis ES paramos mastai, todėl mažės ir investicinių projektų.
Daugiabučių renovacija taip pat turėtų vykti mažesnėmis apsukomis, nebent Aplinkos ministerija atrastų naujų šios programos finansavimo šaltinių. Pagrindiniu investicijų varikliu ir toliau išliks įmonių investicijos, tačiau bendras investicijų augimo tempas turėtų sumažėti iki 2,1 proc.
Pagrindiniu nežinomuoju išlieka naftos kaina bei nuo jos priklausomos Rusijos ekonomikos sveikata. Naftos kainai išsilaikius dabartiniame žemame lygyje, Rusijos ir vėl lauktų gili recesija. Tai mūsų eksportą į Rusiją sumažintų papildomais 20 proc.
Laikantis bazinio scenarijaus, t.y. kad naftos kaina pamažu atsistatys ir judės link 50 USD/bbl, nuosmukis Rusijoje šiais metais būtų labai nedidelis. Tokiu atveju ir Lietuvos eksportas į Rusiją trauktųsi labai nežymiai.
„Danske Bank“ vertinimu Lietuvos ekonomika 2016 m. turėtų augti 2,8 proc., o 2017 m. augimas turėtų paspartėti iki 3,3 proc.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
