Vilniuje kurį laiką gyvenęs trisdešimtmetis D.Bagdonas grįžęs į Plungę įkūrė savo reklamos agentūrą. Gimtajame mieste jis rado ne tik ramybę, lėtesnį gyvenimo tempą, bet ir į alkoholį įnikusius vaikystės draugus.
Pavasarį jaunas vyras sugalvojo, kad ginklas su plintančiu alkoholizmu galėtų būti jo fotoaparatas. Jis kreipėsi į vietos pareigūnus, papasakojo apie sumanymą ir nuo balandžio kartu patruliuoja naktimis. Nuotraukas, kurias jis padaro pareigūnų darbo metu su neblaiviais plungiškiais, D.Bagdonas ketina publikuoti Plungės apylinkės teismo salėje.
– Ar tikitės, kad žmonės, pamatę save „Facebook“ puslapyje, nustos gerti? – klausėme D.Bagdono.
– Aš nemanau, kad tai bus tas faktorius, kuris lems, ar mes žmogus gerti, ar ne. Bet jei mes patys atkreipsime dėmesį, kiek žemai esame nusiritę, galbūt kas nors pasikeis? Projekto metu matyti, kaip žmonės vengia kamerų.
Gal tas viešumas geras vaistas? Man baisiausia, kai nepilnamečiai vartoja svaigalus visiškai nesaikingai. Jie pripučia į alkotesterį ir 2 promiles. Tai verčia susimąstyti: kur tėvai, koks buvo auklėjimas?
– Kokia bus projekto trukmė?
– Planuoju baigti iki liepos vidurio. Nes darbus dar reikės sutvarkyti, paruošti parodai. Taip pat buvo parengta ir vaizdinė medžiaga, užfiksuota vaizdo registratorių. Bus matoma, kaip girti vairuotojai sprunka nuo pareigūnai. Taip pat bus publikuojamos smurtą artimoje aplinkoje atspindinčios nuotraukos, taip parodoma, prie ko priveda nesaikingas alkoholio vartojimas.
– Plungė – nedidelis miestas. Šis projektas jau susilaukė ir piktų komentatorių. Ar dar nebijai vaikščioti Plungės gatvėmis?
– Pajuokausiu – aš nevaikštau Plungės gatvėmis, o važinėju. Per tuos du mėnesius, kol vyksta akcija, sulaukiau nemažai grasinimų: ir žinučių, ir tiesiog komentarų gatvėje. Keisčiausiai, kad klasės, kiemo draugai nusigręžė, kalba kaip netingi. Bet čia jų asmeninė nuomonė.
– Ar projekto metu teko fotografuoti draugus?
– Taip, teko.
– Ir juos viešinai?
– Aš neturiu nusistatymo – dėdė, draugas, Seimo narys ar savivaldybės darbuotojas. Man nerūpi statusas – visus vienodai viešinu.
– Vienas komentatorius vis klausia: ar pats negeri?
– Aš meluočiau sakydamas, kad esu abstinentas. Svarbiausia – saikas.
– Kada pasidarei toks nepakantus alkoholikams?
– Kai po aštuonerių metų, kuriuos praleidau Vilniuje, grįžau į Plungę, nustebau išvydęs savo vaikystės draugus. Kai mes augome, kartu leidome laiką – buvome visi vienodi. Tačiau kai juos matau šiandien – apima keistas jausmas, kurį sunku apibūdinti: lyg baimė, kai suvoki, kaip žemai tavo artimas puolęs.
– Grupėje kelis kartus įdėtas tas pats jaunas vyras areštinėje. Komentaras po nuotrauka: „Ir vėl jis čia“. Ką tai reiškia?
– Šis asmuo per porą mėnesių kelis kartus įkliuvo neblaivus. Alkotesteris kas kartą parodydavo beveik 3,5 promilės girtumą.
– Ar jis elgėsi agresyviai?
– Jis buvo toks girtas, kad jau nebeturėjo jėgų elgtis agresyviai.
– Ar tavo tėvai, draugai nesakė: ką tu čia darai? Miestas juk nedidelis, visi visus pažįsta.
– Sakė, kol nepradėjau to darbo. Taip pat sakė, kad vaikščiosiu praskelta galva, sudaužytu fotoaparatu.
– Ar pasikeitė tavo požiūris į policijos pareigūnų darbą?
– Nemeluosiu, kad buvau girdėjęs daug kalbų, kad jie nedirba, nereaguoja į iškvietimus. Bet jie nekalti, kad finansavimas menkas, darbuotojų trūksta ir ne visur spėja.
Mano paties pasitikėjimas pareigūnais dar labiau sustiprėjo. Mes dažnai nesuvokiame, su kuo pareigūnai susiduria, kol mes ramiai miegame. Pavyzdžiui, į liūdnai pagarsėjusį Plungės bendrabutį įeinant reikia turėti kaukę, pirštines, nes baisu prisiliesti prie tos aplinkos. Žmonės labai agresyvūs, puola, spjaudosi, mušasi, iškeikia.
Nieko nėra blogiau nei stebėti abejingus miestiečius. Štai ir to nelemtojo bendrabučio kaimynai jau bijo skambinti pareigūnams. Reikia suprasti, kad niekas kitas gerove nepasirūpins, jei pats tuo nesirūpinsi. Juk neatvažiuos pareigūnas ir nepaklaus: ar jūs šiąnakt ramiai miegate?
– Viena tavo nuotrauka – prie laiptinės gulinčios porelės – susilaukė itin didelio dėmesio. Kokia ši istorija?
– Su pareigūnais patruliavome po A.Vaišvilos gatvę, kai pamatėme prie laiptinės gulinčius žmones. Juokingiausia šioje istorijoje buvo tai, kad ši porelė gyveno toje laiptinėje ir pirmame aukšte. Bet jie buvo tokie girti, kad nesugebėjo pareiti namo.
– Laukia Plungės miesto šventė. Kaip manai, ar turėsi darbo?
– Net neabejoju. Lyg buvo svarstoma neleisti šioje šventėje prekiauti alkoholiu, tačiau vis tiek atsiras tokių, kurie ir per šventę girtaus.
