Prenumerata nuo 0,50 Eur/mėn! Paskutinės akcijos savaitės.
Išbandyti

Remigijus Andriūnas, dėl prašmatnaus gyvenimo vadinamas Vilniaus Versače, teisiamas už sukčiavimą ir vekselių klastojimą

Elito milijonieriui Remigijui Andriūnui gresia iki 10 metų nelaisvės už neįtikėtinai gudrią ir klastingą aferą. Tiesa, verslininkas visus kaltinimus atmeta ir sako tapęs dviejų prieš jį susimokiusių gobšių moterų keršto auka.
R.Andriūno (dešinėje) byla teisme
R.Andriūno (dešinėje) byla teisme / Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr.

Remigijus Andriūnas vadinamas vienu stilingiausių ir turtingiausių Vilniaus verslininkų. Daug laiko ir pinigų į savo išvaizdą investuojantis 49 metų milijonierius, pravarde Versačė, yra dažnas elito vakarėlių dalyvis, nestokojantis dailiosios lyties atstovių dėmesio ir pats joms jo negailintis.

Po Vilnių R.Andriūnas važinėja prabangiais „Lexus“, „Porsche“, BMW automobiliais, vieną jų – kabrioletą „BMW Z4“, puošia išskirtinis numeris „Remis1“ (žr. nuotr. žemiau).

Garsi ir jo duktė – „Mis elegancija“ titulą iš konkurso „Miss Globe International 2009“ į Lietuvą parvežusi, modeliu dirbanti, televizijos seriale „Moterys meluoja geriau“ vaidinanti Goda Andriūnaitė. Teigiama, kad ir dalis serialo scenų nufilmuota prabangioje viloje, kurioje šeimininkauja R.Andriūnas.

Tačiau pastaruoju metu prašmatnus vyras turi itin nemalonių rūpesčių – jis yra pasodintas į kaltinamųjų suolą Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame baudžiamąją bylą dėl neįtikėtinai suregztos aferos. R.Andriūnas kaltinamas, kad būdamas skolingas šimtatūkstantinę sumą vienai garbaus amžiaus vilnietei, vekselius rašė atbulai: išėjo, kad ne R.Andriūno skola pensininkei mažėjo, o atvirkščiai – augo vilnietės įsiskolinimas milijonieriui.

Tikina močiutės neapgaudinėjęs

„Toks vaizdas sudarytas, kad aš močiutę apgaudinėjau... Bet viską čia darė jos dukra!“,  – teismo posėdyje gynėsi kaltinamasis. Miglotai, bet ganėtinai įdomiai R.Andriūnas teisme bandė aiškinti, kaip ši baudžiamoji byla susijusi su jo ambicijomis užvaldyti visą pastatą Užupyje, kuriame įsikūręs restoranas „Tores“ (nors kaltinimai su nekilnojamojo turto reikalais sostinės senamiestyje tiesiogiai nėra susiję).

VNumeriai.lt nuotr/Išskirtiniais numeriais papuošti automobiliai
VNumeriai.lt nuotr/Išskirtiniais numeriais papuošti automobiliai

R.Andriūno versija: jis tiesiog maitino pinigais buvusią savo verslo partnerę Jolantą Jakelaitytę ir jos motiną Emilę Rozą Jakelaitienę, tačiau kai dukra nutarė palikti jį „ant ledo“, verslininkas buvo priverstas kreiptis į teismą civiline tvarka dėl patirtų finansinių nuostolių. Jam iškelta priešinga baudžiamoji byla, R.Andriūno vertinimu, yra klastingas moterų kerštas. „Čia yra sukurtos advokatų pasakos“, – apie nukentėjusiąja šioje byloje pripažintos E.R.Jakelaitienės argumentus sakė kaltinamasis.

Už sukčiavimą R.Andriūnui gresia iki 8, o už netikrus vertybinius popierius – iki 10 metų kalėjimo.

Milijonierius kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

Bylos medžiagoje yra net 7 netikrų vekselių pagaminimo epizodai.

Domino visas „Tores“ restorano pastatas

E.R.Jakelaitienė buvo buto Užupio gatvėje šeimininkė. Nekilnojamasis turtas buvo vertinamas 622 000 litų.

Butas buvo pastate, kuriame įsikūręs populiarus sostinės restoranas „Tores“.

Kaip teismui apie bylos priešistorę pasakojo pats R.Andriūnas, maždaug prieš penkerius metus tuometinė gera jo pažįstama Jolanta paklausė: ar domintų galimybė įsigyti visą „Tores“ restorano pastatą?

Restoranas užima rūsį ir pirmąjį aukštą, o viršuje yra gyvenamasis plotas. Savaime suprantama, kad R.Andriūną domino tik visas pastatas, kad galėtų juo laisvai disponuoti. „Kitaip man nereikalingas nei tas butas supuvęs, nei tas rūsys“, – pabrėžė R.Andriūnas.

J.Jakelaitytė galėjo kalbėti apie pastatą, nes skyrėsi su vyru, kuriam priklausė „Tores“ restoranas, po ištuokos moteris tikėjosi gauti bent pusę šio turto. Tuo tarpu butas virš restorano priklausė J.Jakelaitytė motinai Emilei Rozai.

R.Andriūnas prisipažino, kad optimistinė jo vizija dėl reikalų Užupyje buvo tokia: „Kai liksim su jos vyru dviese, mes kaip nors susitarsim. Arba jis mane nupirks, arba aš jį nupirksiu.“

Sandorį įformino notarų biure

R.Andriūnas su J.Jakelaitytė ir E.R.Jakelaitiene sutarė: jos perrašys verslininkui aukso vertės butą Užupyje, o šis nupirks moterims po atskirą kuklesnį būstą Antakalnyje ir dar primokės 200 000 litų.

Sandoris 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo oficialiai įformintas Vilniaus 10-ajame Notarų biure, tačiau nuo tada ir prasidėjo visa finansinė painiava.

Kaip aiškino R.Andriūnas, moterys tuo metu visai neturėjo pinigų pragyvenimui ir juolab būsimoms dvejoms įkurtuvėms, todėl jis nuolat jas finansavo. Iki to momento, kai lankėsi pas notarę, verslininkas vilnietėms buvo davęs apie 93 tūkstančius litų.

Anot R.Andriūno, į notarų biurą jis grynaisiais atsinešė 107 tūkstančius ir juos atidavė.

Tokiu būdu 200 000 litų priemoka už butų perrašymą lyg ir buvo sumokėta.

Tačiau E.R.Jakelaitienė įgijo vekselį, kad R.Andriūnas jai skolingas 200 000 litų. Kaip jis atsirado?

„Mano pajamos – keli milijonai į metus. Aš neužsiimu tokiom nesąmonėm, kapeikiniais dalykais!“  – proceso dalyvius ir teismą savo nekaltumu tikino R.Andriūnas.

Kaltinamųjų suole atsidūręs verslininkas viską aiškina labai paprastai: „Vekselį parašiau kaip sėkmės mokestį, jeigu padės man supirkti visą pastatą.“

Teisiamasis dar pridūrė: „Čia buvo mano klaida. Galvojau, kad močiutė manęs neapgaudinės. Bet, pasirodo, Jolanta aferistė, va, pasitelkė advokatus...“ – per teismo posėdį karščiavosi R.Andriūnas.

Jis daug sykių kartojo, kad jokių vekselių neklastojo, daugumos jų net nematė.

„Mano pajamos – keli milijonai į metus. Aš neužsiimu tokiom nesąmonėm, kapeikiniais dalykais!“  – proceso dalyvius ir teismą savo nekaltumu tikino R.Andriūnas.

100 000 litų skolą grąžino tarsi magas

Prokuratūra visą šį reikalą mato kitu kampu ir „kapeikinį“ R.Andriūno versliuką traktuoja kaip neįtikėtinai gudrią ir įžūlią sukčiavimo schemą.

Pagal kaltinamąjį aktą, jokio 200 000 litų „sėkmės mokesčio“ nebuvo, o ant R.Andriūno kupros paprasčiausiai kabojo 200 000 litų skola už sutartą nekilnojamojo turto mainų priemoką.

R.Andriūnas pusę šios skolos grąžino, o su kita puse pasielgė tarsi magas.

Maždaug du mėnesius R.Andriūnas dalimis grąžindavo E.R. Jakelaitienei pinigų sumas pagal pasirašytą vekselį, o močiutė pasirašydavo vis naują vekselį likusiai, mažėjančiai verslininko skolos daliai.

Tačiau vyriškis buvo sugalvojęs būdą, kaip išvengti likusios 100 000 Lt turtinės prievolės: jis nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. rugsėjo per 7 kartus atnešdamas nedidelėmis sumomis skolos dalis, pateikdavo senolei tuščią vekselio blanką, kuriame pensininkė, būdama įsitikinusi, kad kaip ir anksčiau pildo vekselį dėl R.Andriūno likusios grąžintinos sumos, savo parašu patvirtindavo tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jau ji neva yra skolinga R.Andriūnui.

Vekselių magija „uždirbo“ 437 000 litų

Pavyzdžiui, pirmąjį kartą atnešęs pagyvenusiai vilnietei E.R.Jakelaitienei 20 000 litų bei  įskaičiuodamas į grąžintiną skolos sumą jos dukros Jolantos 22 000 litų skolą, jis, pasinaudodamas moters amžiumi ir patiklumu, surašė vekselį taip, kad pati pensininkė liktų jam skolinga tuos iš viso 42 000 litų.

Kitą sykį jis atnešė pensininkei dar 10 000 litų, su mintimi, kad iš 100 000 litų jau bus grąžinęs iš viso 52 000 litų.

Vekselį dėl pirmųjų 42 000 litų R.Andriūnas suplėšė, nes buvo rašomas naujas, jau 52 000 litų vekselis.

Įskaičiavus į grąžintiną skolos sumą dukros Jolantos 3 000 litų skolą, vekselis ir vėl surašytas taip,  kad E.R.Jakelaitienė liko skolinga R.Andriūnui 55 000 litų.

R.Andriūnas plėšydavo 42 000, 55 000 litų ir vėlesnių vekselių kopijas, o originalus klastingai pasilikdavo sau. Tokiu būdu močiutė R.Andriūnui jau po antrojo vekselio surašymo tapo skolinga net 97 000 litų. Pagal šią schemą verslininkas sukosi tol, kol E.R.Jakelaitienė tapo jam skolinga 437 000 litų.

Toliau, grąžindamas dar 10  000 litų, R.Andriūnas padarė taip,  kad E.R.Jakelaitienė liko skolinga R.Andriūnui dar 65 000 litų.

Maža to, R.Andriūnas plėšydavo 42 000, 55 000 litų ir vėlesnių vekselių kopijas, o originalus klastingai pasilikdavo sau. Tokiu būdu močiutė R.Andriūnui jau po antrojo vekselio surašymo tapo skolinga net 97 000 litų.

Pagal šią schemą R.Andriūnas sukosi tol, kol E.R.Jakelaitienė tapo jam skolinga 437 000 litų.

Kai milijonierius su močiute pagal 200 000 litų vekselį „pilnai atsiskaitė“, tikrąjį skolą atspindintį vertybinį popierių, vykdant išankstinį susitarimą, buvo galima iškilmingai suplėšyti.

„Aš nė vieno cento nepaėmiau“

Bylą kuruojančiai prokurorei Lilijai Balaišienei pagarsinus kaltinamojo akto medžiagą, teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė teisiamojo pasiteiravo, ar jis supranta, kuo yra kaltinamas ir ar prisipažįsta kaltas. „Suprantu. Neee... Visiškai neprisipažįstu!“, – atsakė R.Andriūnas.

Posėdžio metu nukentėjusioji E.R.Jakelaitienė teismui patvirtino, kad jaučiasi R.Andriūno apgauta.

Savo ruožtu kaltinamasis nuolat kartojo priešingai: „Aš net nesu vekselio parašęs. [...] Aš net nesu prie vekselio prisilietęs. [...] Aš nė vieno cento nepaėmiau. Jos pačios prisipažino, kad visus pinigus gavo. [...] Aš tų vekselių nei mačiau, nei girdėjau...“

Maža to, kaltinamasis posėdžio metu nuolat pabrėžė, kad bendraudamas su  E.R.Jakelaitienė ir J.Jakelaitytė patyrė šiokių tokių finansinių nuostolių: „Per visą tą laikotarpį joms daviau 142 000 litų.“

„Kas jūs – bankas? Labdaros organizacija?“, – kaltinamojo paaiškinimais negalėjo atsistebėti teisėja D.Pranytė-Zalieckienė.

Jaučiasi apvogtas ir apgautas

R.Andriūnas stengėsi kuo smulkiau papasakoti, kaip maitino pinigais pensininkę ir jos dukrą. „Jos ėmė į priekį pinigus, nes joms reikėjo gyventi. [...] Nusipirko du butus, bet neturėjo nei baldų, nei pajamų. [...] Aš joms nešiau pinigus paskolinti, o jos man išrašinėjo vekselius. [...] Ėjau pas Jakelaitienę užfiksuoti, kiek iš viso pinigų esu davęs jų šeimai“, – aiškino kaltinamasis, vis siūlęs teismui matyti „bendrą vaizdą“. Esą iš ko, jei ne iš jo pinigų, taip gerai gyveno pajamų neturinčios moterys.

Anot verslininko, kai projektas dėl pastato Užupyje perėmimo buvo pradėtas, kelio atgal nebebuvo. „Jeigu aš joms neduosiu pinigų, tai su jomis susipyksiu ir jos man pasakys – eik tu švilpti!“, – emocingai teisme samprotavo R.Andriūnas.

Verslininkas dar pasakojo tokį epizodą, kad už „Tores“ restorano maždaug 400 kv. metrų ploto rūsio 1/2 sumokėjo bankui (turtas buvo įkeistas už skolas) apie ketvirtį milijono litų, tačiau pirkinį užrašė J.Jakelaitytės giminaitei, kuri „nemokėjo nė kapeikos“ (savo vardu registruoti turto J.Jakelaitytė esą nenorėjo).

Anot milijonieriaus, kažkuriuo momentu J.Jakelaitytė leido jam suprasti, kad planas dėl viso pastato perdavimo verslininkui jos nebedomina. „Pardavė rūsį už milijoną su viršum. Turėjo nieko, o dabar  turi du butus ir dar krūvą pinigų!“ – taip situaciją aiškino R.Andriūnas.

Baudžiamosios bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Playtime 2024“ – kompiuteriniai žaidimai ir turnyrai, virtualios pramogos ir „OG Version“ koncertas
Reklama
Patirti pelkes miesto širdyje: Vilniaus „Akropolyje“ lankytojai kviečiami į interaktyvų labirintą
Siųsk nuotrauką – laimėk paspirtuką!
Reklama
Parduotuvėse – naujiena loterijų ir gyvūnų mylėtojams