„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Analitikai – apie V.Putiną: kaip orą gadinantis dėdė prie šašlykinės, siekiantis chaoso

Keturios dienos Azijoje. To pakako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supykdytų Vašingtoną, pakenktų Pekinui ir sukrėstų Azijos šalis, kurios ir taip stengiasi nepasiduoti pasaulio chaosui, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.
Rusija ir Kinija
Rusija ir Kinija / „Shutterstock“

Analitikai V.Putino vizitą į Šiaurės Korėją bei Vietnamą apibūdino kaip keliantį didesnę sumaištį – dezinformacija ir partnerystė su kitais provokatoriais tapo V.Putino doktrina.

Rusijos vadovui patinka, kad jo šalis savotiškai yra „labiausiai smirdantis, bezdantis dėdė prie šašlykinės“, kuris mėgaujasi tuo, kad yra nustatytos tvarkos griovėjas, sako buvęs Australijos ambasadorius Maskvoje Peteris Teschas.

Dėl Rusijos veiksmų kitiems skauda galva

Apsilankęs komunistine raudona spalva nuspalvintuose Pchenjane ir Hanojuje, V.Putinas perbraižė rizikos žemėlapius Azijoje. Šiaurės Korėja – pačiame centre: nesąžininga branduolinė valstybė, nuolat grasinanti savo kaimynams, staiga sustiprėjusi dėl Rusijos pažadų teikti sudėtingą karinę pagalbą ir dėl abipusės gynybos pakto.

V.Putinas taip pat pasirašė bent keliolika susitarimų su Vietnamu – šalimi, kuri tampa vis svarbesnė tiek Kinijai, tiek Jungtinėms Valstijoms, kovojančioms dėl įtakos. Vietname Rusijos vadovas tvirtino, kad „patikima saugumo architektūra“ negali būti kuriama su „uždarais kariniais-politiniais blokais“.

Ši kelionė buvo ir iššaukianti, ir trikdanti. Ji parodė, kad kova dėl valdžios, kartais įvardijama kaip naujas šaltasis karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, yra ne tokia vienareikšmė, kaip gali atrodyti, ir daugelis regiono šalių po V.Putino vizitų, atrodo, jautė didesnį nerimą.

V.Putinas ir jo grasinimai, vieną minutę drąsūs, kitą – migloti, dar labiau apsunkino Azijos šalių ir taip sudėtingus saugumo ir didžiųjų galių konkurencijos skaičiavimus.

Pastaruosius kelerius metus šį regioną trikdė Jungtinių Valstijų ir Kinijos geopolitinis konkuravimas, pirmiausia dėl Kinijos pretenzijų į Taivaną ir vis dažniau dėl Kinijos militarizavimo Pietų Kinijos jūroje.

Gegužės mėn. Kinija pradėjo dvi dienas trukusias intensyvias karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybas aplink Taivaną, kurias pavadino „griežta bausme“. Pratybos surengtos po to, kai naujasis Taivano prezidentas pažadėjo ginti salos, kurią Pekinas laiko prarasta teritorija, suverenitetą.

Prie konflikto priartėjo dar vienas konflikto židinys – Pietų Kinijos jūra. Po kelis mėnesius trukusių įnirtingų nesutarimų praėjusią savaitę netoli ginčijamo salyno susidūrus Kinijos ir Filipinų laivams buvo sužeistas Filipinų karinių jūrų pajėgų jūreivis. Galimas pasekmes sustiprina tai, kad Filipinai yra sąjungininkas, kuriam Jungtinės Valstijos pagal sutartį privalo padėti karo atveju.

Daugelis regiono šalių jau stiprino savo kariuomenes, kad galėtų atlaikyti Kinijos spaudimą ir nežinomybę dėl to, kaip toli gali siekti JAV ir Kinijos priešprieša.

Prie šių nuogąstavimų pridėjus nerimo bangą regione dėl JAV prezidento rinkimų, jau nekalbant apie naują šio mėnesio ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Kinija „reikšmingai“ plečia savo branduolinius pajėgumus, regiono užsienio politikos formuotojams ėmė skaudėti galvą, tvirtina „The New York Times“.

Dabar V.Putinas paskatino dar keletą dalykų. Rodydamas palankumą Šiaurės Korėjai, įskaitant atvirą grasinimą geriau apginkluoti Kim Jong Uno kariuomenę, jis iš tikrųjų įtraukė dar vieną galimą krizę į Azijos rūpesčių sąrašą ir vėl atgaivino seną priešiškumą Korėjos pusiasalyje.

Pietų Korėjos ir Japonijos – Šiaurės Korėjos priešų – pareigūnai buvo ypač sunerimę. Abi šalys jau anksčiau kalbėjo apie savo gynybos stiprinimą ir glaudesnį suartėjimą su Jungtinėmis Valstijomis ir viena su kita, ypač po to, kai pastaraisiais mėnesiais Kim Jong Uno retorika jų atžvilgiu tapo gerokai priešiškesnė.

JAV ambasadorius Japonijoje Rahmas Emanuelis apibūdino V.Putino aktyvumą Azijoje kaip baisiausią grėsmę, kuri pildosi.

„Ką Rusija ką tik padarė, tai pasakė mums, kad ji ketina būti pagrindine nesąžiningų valstybių, kurios kuria branduolinius ginklus, pažeidžia branduolinio ginklo neplatinimo sutartis ir leidžia šalims, kurioms taikomos JT sankcijos, išvengti šių sankcijų, organizatore“, – sakė jis.

„V.Putinui patinka, kad Rusija yra labiausiai smirdantis, bezdantis dėdė prie šašlykinės“

Peteris Teschas, buvęs Australijos ambasadoriumi Maskvoje 2016-2019 m., pabrėžė, kad V.Putinui palanku palaikyti pasaulyje chaosą, nes, jo nuomone, Rusijai naudinga, kad kitos šalys būtų išbalansuotos. Dezinformacija ir partnerystė su kitais provokatoriais tapo V.Putino doktrina.

„Jam visai patinka, kad Rusija yra labiausiai smirdantis, bezdantis dėdė prie šašlykinės, – sakė P.Teschas. – (Jo siunčiamas) signalas yra toks: „Taip, aš esu ardytojas. Aš galiu veikti taip, kad sukelčiau daugiau problemų tam, ką jūs bandote suvaldyti“.

Kinija, didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė ir turbūt didžiausią įtaką daranti šalis, taip pat turi kovoti su pasekmėmis. Tai gali apimti spaudimą paaiškinti, ką jos „neribota“ draugystė su Rusija reiškia Kinijos deklaruojamam tikslui užtikrinti stabilumą Korėjos pusiasalyje.

Rusija nenori leisti, kad Pekinas diktuotų karo veiksmų eigą

Kai kurie analitikai mano, kad visa tai buvo V.Putino planas. Jis galėjo sustiprinti ryšį su Kim Jong Unu, kuris oro uoste jį pasitiko apkabinimais, norėdamas ir išgąsdinti Jungtines Valstijas, ir parodyti nusivylimą Kinijos vadovui Xi Jinpingui, kad šis nepadarė daugiau, kad padėtų Rusijai laimėti Ukrainoje.

„Jei V.Putinas negali gauti visko, ko nori iš Pekino, jis ieškos to kitur, o prekybos centrų, kurie patenkintų jo pageidavimų sąrašą – ginklų, darbo jėgos ir noro kovoti su Vašingtonu – nėra daug, – sakė Londono karališkojo koledžo Rusijos politikos profesorius Samuelis Greene'as. – Iranas yra vienas iš jų. Šiaurės Korėja – kitas.“

„Esmė ta, kad nors V.Putinas pripažįsta savo priklausomybę nuo Kinijos, jis negali sau leisti, kad Pekinas diktuotų karo veiksmų eigą“, – kalbėjo analitikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau