Andersas Behringas Breivikas teigia neapykantą musulmonams jaučiantis nuo incidentų vaikystėje

Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, kuris pernai per dvigubą išpuolį Norvegijoje nužudė 77 žmones, pirmadienį išsamiai nupasakojo teismui jo vaikystėje įvykusius incidentus, kurie, pasak kaltinamojo, suformavo jo požiūrį į musulmonus.
Andersas Behringas Breivikas
Andersas Behringas Breivikas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

30-ąjį savo bylos nagrinėjimo dieną A.B.Breivikas sakė teismui, papasakojo apie atvejį, kai vienas Turkijos diplomatas – vieno iš jo draugų tėvas – sulaužė jo dviratį, nes Andersas jį įžeidė. Tuomet jam buvo septyneri metai, teigė kaltinamasis.

Vėliau A.B.Breiviką paveikė keli kiti incidentai, kuriuose dalyvavo jis pats arba jo pažįstami, įskaitant suduotus antausius, muštynes, mėginimus įvykdyti vagystes ir tris išžaginimo atvejus.

Tačiau, kaip rašo dienraštis „Verdens Gang“, visos merginos, anot A.B.Breiviko, tapusios šių užpuolimų aukomis, neigė jo pasakojimus, kai buvo apklaustos policijos.

„Vertinant atskirai, visi šie epizodai nėra labai rimti“, – A.B.Breivikas sakė teismui, bet pridūrė, kad visi kartu jie prisidėjo formuojantis jo požiūriui į musulmonus.

Pasak jo, šiuos incidentus dažnai siedavo viena ypatybė – jog valstybė suteikdavo būstus musulmonų šeimoms turtingesniuose Oslo rytiniuose rajonuose.

A.B.Breivikas taip pat smerkė žiniasklaidą, kuri esą neskelbdavo jokių pranešimų apie tokius incidentus.

Paklaustas, ar jis yra susidaręs kokių nors teigiamų įspūdžių musulmonais, kaltinamasis teigiamai.

„Jie labai lojalūs, – sakė jis. – Jiems labai svarbus garbės kodeksas: jie pirmieji ateina į pagalbą, jeigu kyla muštynės.“

A.B.Breivikas sakė mėginęs pakeisti Norvegiją demokratinėmis priemonėmis, tačiau 2006 metais, nusivylęs menka pažanga, pradėjo planuoti žudynes, kurias įvykdė pernai.

Praeitų metu liepos 22 dieną A.B.Breivikas pirmiausiai susprogdino galingą bombą prie vyriausybės būstinės Oslo centre, kuri užmušė aštuonis žmones. Vėliau jis surengė žudynes netoli sostinės esančioje Utojos saloje, kurioje veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykla.

Šioje saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausiai paauglius, o jauniausiai iš jo aukų buvo neseniai sukakę 14 metų.

A.B.Breivikas neneigė savo veiksmų, tačiau taip pat uoliai stengėsi išaiškinti savo ultradešiniąją ekstremistinę ideologiją, kuri esą pagrindė šias žudynes.

Pirmadienį duodamas parodymus teisme kaltinamasis sakė, kad jo atakos tebuvusios naujausi incidentai Norvegijoje įvykdytų politiškai motyvuotų smurto išpuolių virtinėje, kurie, pasak jo, yra dar vienas įrodymas, jog tokios atakos nebūtinai yra pakrikusio proto požymis.

33 metų A.B.Breivikas siekia įrodyti esantis blaivaus proto, kad jo ideologija, nukreipta prieš multikultūralizmą ir patylomis vykstančią „musulmonų invaziją“ į Norvegiją ir Europą, nebūtų atmesta kaip pamišėlio kliedesiai.

Jis taip pat sakė teismui, kad jo radikalizmą padėjo sustiprinti internetas.

„Internetu užmezgiau kontaktą su nacionalistais aktyvistais, su kuriais susipažinau, – aiškino jis. Internete tikriausiai galima netgi geriau sutarti (su žmonėmis) negu tikrame gyvenime.“

Jeigu būtų pripažintas psichiškai sveiku, A.B.Breivikui gresia 21 metai laisvės atėmimo, o ši bausmė gali būti pratęsta neribotą laiką, jeigu jis tebebus laikomas keliančiu grėsmę visuomenei.

Jeigu būtų pripažinta, kad jo psichika sutrikusi, A.B.Breivikas veikiausiai būtų pasiųstas gydyti į uždarą psichiatrijos kliniką – galbūt visam gyvenimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų