Apklausa atskleidė: dauguma europiečių netiki Ukrainos galimybėmis laimėti karą

Trečiadienį, likus kelioms dienoms iki liepos 9–11 d. Vašingtone vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, paskelbtoje apklausoje buvo analizuojamas 14 Europos Sąjungos šalių gyventojams būdingas požiūris į karą Ukrainoje.

Pasak rezultatų, europiečiai linkę manyti, jog Ukraina neįveiks Rusijos mūšio lauke: maždaug trečdalis ar pusė apklaustųjų galvoja, kad karas baigsis derybomis, o net 31 proc. apklaustųjų (Graikija) mano, jog labiausiai tikėtinas scenarijus – Rusijos pergalė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Azovstalio kalinių palaikymo eisena

Iš visų apklaustų ES šalių ypač išsiskiria Estija: net 38 proc. šalies gyventojų tiki, jog Ukraina įveiks Rusijos pajėgas.

Priešingai, dauguma ukrainiečių (58 proc.) vis dar laikosi nuomonės, kad jų kariai gali laimėti ir jog jie ir toliau gali tikėtis tarptautinės sąjungininkų paramos. Vos 1 proc. ukrainiečių galvoja, kad Rusija laimės karą, o 30 proc. išreiškė įsitikinimą, kad labiausiai tikėtinas rezultatas – susitarimas derybomis.

Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad ES šalių nuomonės dėl paramos Ukrainos gynybai ir Kyjivo prisijungimo prie ES ir NATO blokų labai skiriasi.

„Politico“ pastebėjo, kad tarp gyventojų (šalių rezultatai svyravo nuo 4 proc. iki 22 proc. pritariančiųjų) vyrauja įsitikinimas, jog NATO vadovai „vargu ar sulauks šalies viduje paramos karių dislokavimui“.

Kalbant apie išlaidas gynybai, duomenys parodė, kad dauguma šalių nepritaria savo įnašų didinimui – išimtis yra Lenkija (53 proc. pritaria išlaidų gynybai didinimui), Estija (45 proc.), Švedija (41 proc.) ir Vokietija (40 proc.).

Tačiau dauguma europiečių vis dar pasisako už prisijungimą prie karo kitais būdais, pavyzdžiui, teikiant techninę pagalbą ir didinant ginklų bei amunicijos tiekimą.

Tik Bulgarijoje, Graikijoje ir Italijoje dauguma gyventojų – atitinkamai 63, 54 ir 53 proc. – mano, kad padidinti šaudmenų ir ginklų tiekimą Ukrainai yra „bloga idėja“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ukrainos vėliava

Ukraina paraišką dėl narystės bloke pateikė 2022 m. vasarį, o tų pačių metų birželį jai buvo suteiktas ES kandidatės statusas. Maždaug prieš savaitę, birželio 25 d., ES pradėjo oficialias stojimo derybas su Ukraina ir Moldova.

Europiečių nuomonės dėl Ukrainos priėmimo į ES naudos išsiskiria. Labiausiai Ukrainą palaikančios šalys yra Portugalija, Estija, Švedija, Ispanija ir Lenkija, o skeptiškiausios – Vokietija, Bulgarija, Čekija ir Prancūzija.

Tarp ukrainiečių beveik du trečdaliai (64 proc.) galvoja, kad narystė ES yra tokia pat svarbi jų šalies ateičiai kaip ir narystė NATO. Negana to, ukrainiečiai rodo didelį pasitikėjimą savo tarptautiniais partneriais ir 72 proc. respondentų mano, kad ES yra patikima sąjungininkė. Lietuvą patikima sąjungininke regi 77 proc. ukrainiečių.

Ukrainoje toliau išlieka aukštas pasitikėjimas šalies prezidentu ir kariuomene: 65 proc. teigia, jog labai pasitiki arba gana pasitiki Volodymyru Zelenskiu, o 79 proc. nurodo, kad išlaiko didelį pasitikėjimą ginkluotosiomis pajėgomis.

„Stebina tai, kad viešoji nuomonė apie Ukrainą yra nepaprastai stabili. Nors konfliktas nėra įšalęs, visuomenės požiūris daugeliu atžvilgių išlieka panašus“, – teigė ECFR parengto tyrimo bendraautoris Ivanas Krastevas.

„Visuomenės parama amunicijos tiekimui Ukrainai išlieka visoje Europoje, tačiau dauguma europiečių nepritaria Vakarų karių siuntimui į Ukrainą“, – nurodė jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Azovstalio kalinių palaikymo eisena

„Mūsų nauja apklausa rodo, kad vienas iš svarbiausių iššūkių Vakarų lyderiams bus suderinti prieštaringas europiečių ir ukrainiečių pozicijas dėl to, kaip baigsis karas. Nors abi grupės pripažįsta, kad reikia tęsti karinį aprūpinimą ir padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją, tačiau labai skiriasi nuomonės dėl to, kas yra pergalė ir koks iš tikrųjų yra Europos paramos tikslas“, – teigė Markas Leonardas, vienas iš bendraautorių.

Apklausa apie europiečių požiūrį į Ukrainą atlikta bendrovių „Datapraxis“, „YouGov“, „Alpha Research“, „Norstat“ ir „Rating Group“ telefonu ir internetu gegužės mėnesį, penkiolikoje valstybių. Iš viso buvo apklausti 19 566 respondentai.