„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar tikrai Billas Gatesas užsimojo Etiopijoje pertvarkyti tradicinį žemės ūkį?

Internautai nepaliauja piktintis dėl filantropo Billo Gateso siūlymų stiprinti Afrikos šalių žemės ūkį naudojant sintetines trąšas, hibridines sėklas ir genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Šiame regione tikrai reiškiamos abejonės, ar gaunama nauda atsveria galimą žalą, ir kritikuojama jo fondo veikla. Tačiau milijardierius per neseną kelionę į Etiopiją ir Nigeriją tokių reformų nežadėjo, jis keliavo apžiūrėti, kaip naudojami skirtos lėšos.
Etiopijos gentyse net dabar senoviniu būdu geriama kava
Etiopija / 123rf.com nuotr.

Susirūpino situacija Afrikoje

Komentarai įvairiuose socialiniuose tinkluose apie tokius verslininko užmojus paplito rugsėjo pradžioje po jo kelionės į šį regioną.

„B.Geitsas atvyko į Etiopiją susitikti su ministru pirmininku, ketindamas radikaliai pertvarkyti Afrikos žemės ūkį, pienininkystę, paukštininkystę ir hibridinių sėklų auginimą“, – paskelbė ir viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Billo Gateso veikla ir dalijama parama nuolat sulaukia prieštaringų vertinimų
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Billo Gateso veikla ir dalijama parama nuolat sulaukia prieštaringų vertinimų

Jų planas esąs „pakeisti ūkininkus nuo tradicinių metodų prie patentuotų GMO sėklų naudojimo, pasikliaujant sunkiomis sintetinėmis trąšomis ir monokultūros metodu (kalba netaisyta – red. past.)“.

Taip pat skaitykite: Varlė ir obuolys ant maisto produktų nesusiję nei su Billu Gatesu, nei su skiepais

„Tai galiausiai galėtų suteikti jam precedento neturinčią maisto sistemų, aplinkos ir pragyvenimo šaltinių kontrolę visame žemyne... – aiškino moteris. – Viskas, kas natūralu, naikinama iš pagrindų…“

Panašūs ar identiški komentarai šiomis dienomis platinami įvairiuose socialiniuose tinkluose. Galima spėti, kad jį parašė vienas internautas, kiti tiesiog kopijuoja, kartais išversdami į kitą kalbą.

Kartu dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip B.Gatesas kartu su Etiopijos premjeru Abiy Ahmedu Ali bendrauja su ūkininkais. Jį prie savo komentaro pridėjo ir cituota lietuvė.

Gyrė pokyčius žemės ūkyje

Internete nesunku rasti informacijos, kad tokia kelionė neseniai tikrai buvo. Apie ją savo tinklaraštyje rugsėjo 5 d. rašė ir pats B.Gatesas.

Prieš trejus metus laukai iš viso nebuvo dirbami. Šiandien beveik 2,4 tūkst. ūkininkų augina 40 tūkst. ha kviečių.

Filantropas pirmiausiai priminė, kad per pirmus du šio amžiaus dešimtmečius Etiopijoje ir Nigerijoje iš esmės pagerėjo sveikatos apsauga, sumažėjo skurdo. Tačiau COVID-19 pandemija, ekstremalūs orai ir politinis bei ekonominis nestabilumas abi šalis, kaip ir didžiąją dalį žemyno, stumtelėjo atgal.

Taip pat skaitykite: Taip, B.Gatesas finansuoja Saulės prislopinimo tyrimus, ne, nenori jos užtemdyti

Pakeliui į Etiopijos Oromijos regioną B.Gatesas su A.A.Ali kalbėjosi apie įvairias sritis, tačiau bene daugiausiai aptarinėjo laimėjimus žemės ūkyje. Premjeras esą ypač didžiavosi tuo, kad nebereikia importuoti jokių kviečių – pakanka savo derliaus.

„Mūsų aplankytas ūkių klasteris yra puikus pavyzdys, kaip jie tai daro, – rašė B.Gatesas. – Prieš trejus metus laukai iš viso nebuvo dirbami. Šiandien beveik 2,4 tūkst. ūkininkų augina beveik 40 tūkst. ha kviečių ir taiko naujoviškus metodus visoms žemės galimybėms išnaudoti.

Be kita ko, jie pritaikė naujas kviečių veisles, atsparias ligoms ir toleruojančias ekstremalias oro sąlygas. Jie taip pat sukūrė išankstinio įspėjimo sistemas, kurios gali aptikti ir sustabdyti pasėlių ligas, kol jos neišplito per plačiai.

Taip pat skaitykite: Melagienų kūrėjai apvertė Billo Gateso žodžius apie klimato kaitą aukštyn kojom

Dėl visoje šalyje įgyvendintų reformų vidutinis Etiopijos ūkininkas dabar gauna 70 proc. daugiau kviečių iš hektaro nei prieš 15 metų <…>.“

Verslininkas su premjeru lankėsi Oromijos vyriausybės įsteigtame paukštyne, kuris skirtas padėti jaunimui patekti į paukštininkystės pramonę.

Jie ten dirba 2-3 metus, gauna atlyginimą ir sukaupia šiek tiek lėšų pradžiai, o tuomet patys imasi žemės ūkio verslo. „Tai buvo triukšminga vieta – ūkyje yra 20 tūkst. vištų!“ – stebėjosi svečias.

Per penkių dienų kelionę milijardierius buvojo ir Nigerijoje, kur su vietos pareigūnais ir net nuomonės formuotojais daugiausia kalbėjosi apie sveikatos priežiūrą ir netinkamą mitybą. Jis tikino po šios kelionės optimistiškai vertinantis Afrikos ateitį.

Dotacijos viršija 777 mln. dolerių.

Nei cituotame tinklalapio įraše, nei žiniasklaidoje, pavyzdžiui, tinklalapiui „Capital“ duotame interviu, jis neminėjo turintis ketinimų iš pagrindų pertvarkyti Afrikos žemės ūkį ar priversti ūkininkus pereiti nuo tradicinių prie kitų metodų.

Nekalbama ir apie tai, kad ketinama keisti žemės ūkį visame žemyne, kuriame yra ne viena valstybė ir įvairių gamtinių sąlygų, tad kai kur intervencijos nereikia.

Bet tiesa, kad B.Gatesas nuo seno siūlo įvairius inovatyvius ir dažnai prieštaringai vertinamus būdus žemės ūkio našumui, mitybai ir sveikatos apsaugai pagerinti.

Jo kartu su dabar jau buvusia žmona Melinda įsteigtas fondas investuoja į startuolius, projektus ir inovacijas, skirtas pagerinti maisto kokybę, padidinti žemės ūkio našumą ir pan.

2012 m. fondas įsteigė nuolatinį biurą Etiopijoje, kur daugiausia dėmesio skiria žemės ūkiui tobulinti ir gyventojų sveikatai gerinti. Dotacijos šiai šaliai jau viršijo 777 mln. JAV dolerių.

Ką B.Gatesas turi omeny, kai įsivaizduoja išplėstą paukštienos gamybą? 100 tūkst. standartinių broilerių, auginamų siekiant didelio produktyvumo, bet netinkamų gyventi Afrikos kaimuose?

Beje, anksčiau internete jau buvo aiškinama, neva B.Gatesas, kalbėdamas kaip tik apie vieną Afrikos valstybę – Keniją, liepė vyriausybėms vietoj įprasto maisto naudoti genetiškai modifikuotą ir taip kovoti su klimato kaita. Naujienų agentūra „Reuters“ paneigė buvus tokį nurodymą.

Vietos vištos prieš fabriko broilerius

B.Gateso ir jo fondo iniciatyvos Afrikoje sulaukia nemažai kritikos. Tai galima sužinoti internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius „Billas Gatesas Etiopija GMO“.

Billas Gatesas / Vida Press nuotr.
Billas Gatesas / Vida Press nuotr.

Projekto „Non-GMO“, kuriuo propaguojamas maistas be GMO, tinklalapyje rašoma, kad Etiopijos kaimuose viščiukai yra įprastas dalykas. 5-6 paukščių pulkelis gali atnešti svarbių pajamų šeimai.

Bet šios vištos esančios vietos veislės ir skiriasi nuo masiškai auginamų broilerių. Jos pačios ieško maisto ir yra įgudusios išvengti plėšrūnų, bet nei greitai auga, nei dažnai deda kiaušinius.

„Visa tai kelia klausimą: ką B.Gatesas turi omeny, kai įsivaizduoja išplėstą paukštienos gamybą? Kraštovaizdį su vietos paukščiais, prisitaikiusiais prie aplinkos, bet laikomais mažai gaminančiais? Ar B.Gateso 100 tūkst. nemokamų viščiukų, standartinių broilerių, auginamų siekiant didelio produktyvumo, bet netinkamų gyventi Afrikos kaimuose?

Galbūt ateities viščiukas yra visiškai naujas paukštis. Mokslinių tyrimų įstaigos Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Europos Sąjunga stengiasi suderinti fabrikų ūkių veislių produktyvumą su vietos vištų atsparumu. Genų inžinerija yra viena iš joms prieinamų priemonių.“

Rašinio autorė atkreipia dėmesį, kad dėl produktyvumo auginami viščiukai turi trūkumų kitose srityse. Jie paprastai būna lėtesni, mažiau įgudę savarankiškai susirasti maisto ir išvengti plėšrūnų. Fermose šios rizikos kontroliuojamos, o Afrikos vištų laikytojai retai turi papildomų pašarų ar pastogę, kad galėtų jais aprūpinti paukščius.

Kritika vietoj džiaugsmo

Dar kritiškesnį komentarą iškart po B.Gateso kelionės paskelbė konsultantas verslo strategijos ir projektų planavimo klausimais Bekanas Bekele iš Etiopijos. Verslininko etiopišką žemės ūkį ir sveikatos apsaugą jis vadina dviašmeniu kardu ir svarsto, ar filantropo indėlis šaliai yra palaima, ar nelaimė.

Viena iš pagrindinių Gatesų fondo žemės ūkio iniciatyvų problemų yra didėjanti jų sukuriama priklausomybė.

Žemės ūkyje, anot komentatoriaus, taikomi modernūs sprendimai, kurių ilgalaikis poveikis neaiškus. Billo ir Melindos Gatesų fondas buvo pagrindinis žaliosios revoliucijos Afrikoje šalininkas, skatinantis didelio derlingumo hibridinių sėklų, sintetinių trąšų ir GMO naudojimą.

Šiomis intervencijomis buvo siekiama padidinti žemės ūkio produktyvumą. Bet sintetinės trąšos ir GMO esą kelia didelį susirūpinimą dėl ilgalaikio poveikio ateities kartų sveikatai ir aplinkai.

„Viena iš pagrindinių Gatesų fondo žemės ūkio iniciatyvų problemų yra didėjanti jų sukuriama priklausomybė, – tvirtina konsultantas. – Etiopijos ūkininkai, kurių daugelis turi nedidelius ūkius, skatinami naudoti hibridines sėklas, kurių negalima atsodinti, sintetines trąšas, kurios laikui bėgant blogina dirvožemio būklę, ir GMO, kurie jas susieja su konkrečiais agrocheminiais produktais.

Šis modelis ne tik verčia ūkininkus kiekvieną sezoną pirkti naujų sėklų ir žaliavų, bet ir daro juos priklausomus nuo tarptautinių korporacijų, o tai mažina Etiopijos žemės ūkio suverenitetą.“

Fondo įtaka yra tokia koncentruota, kad gali užgožti vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių pastangas.

GMO naudojimas esą gali lemti vietos pasėlių veislių praradimą ir sumažinti genetinę įvairovę, o žemės ūkio sistemą padaryti labiau pažeidžiamą kenkėjų, ligų ir klimato kaitos.

Etiopijoje fondas veikia ir sveikatos priežiūros sektoriuje. Buvo finansuota daugybė kovos su maliarija, tuberkulioze ir ŽIV/AIDS projektų. „Nors šios pastangos neabejotinai išgelbėjo gyvybes, jos taip pat kelia svarbių etinių ir praktinių problemų“, – pažymėjo komentatorius, tiesa, konkrečių pavyzdžių nepateikė.

Jis sukritikavo paramos teikimo metodą. Gatesų fondas žinomas dėl dėmesio „vertikalioms“ sveikatos programoms – iniciatyvoms, kurios skirtos konkrečioms ligoms ir apima skiepijimo kampanijas, vaistų platinimą. Tai esą dažnai daroma „horizontaliųjų“ arba visapusiškų sveikatos priežiūros sistemų sąskaita.

B.Bekele pabrėžė ir atskaitomybės bei skaidrumo trūkumą: „Kaip privatus fondas, turintis didžiulę galią, jis daugiausia veikia be viešosios priežiūros. Sprendimai dėl to, kurias programas finansuoti ir kaip jas įgyvendinti, priimami už uždarų durų, o bendruomenės, kurias šie sprendimai paveikia, mažai prisideda.“

Organizacijos „Global Justice Now“ 2016 m. ataskaitoje nurodyta, kad Gatesų fondo požiūris dažnai atspindi korporacijos, o ne filantropinio subjekto požiūrį. Jis esą daug investuoja į programas, kurios atitinka savus interesus ir prioritetus, kartais kenkiant neatidėliotiniems ar vietos poreikiams.

Taip pat skaitykite: Billui Gatesui Ukrainos valdžia – blogiausia pasaulyje? Internautai išgirdo ne taip

„Fondo įtaka yra tokia koncentruota, kad gali užgožti vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotų šalių pastangas, todėl susidaro situacija, kai vienas subjektas neproporcingai kontroliuoja visuomenės sveikatos ir žemės ūkio politikos kryptis“, – B.Bekele cituoja ataskaitą.

Jis mini ir kitą kritiką dėl valdžios koncentracijos, skaidrumo stokos ir fakto, kad privatus asmuo turi tokią didelę įtaką viešajai tvarkai, etines pasekmes.

„Gatesų fondas, turintis didžiulius finansinius išteklius ir globalią aprėptį, gali formuoti politiką visame pasaulyje, įskaitant Etiopiją, – rašo konsultantas. – Nors tai gali duoti teigiamų rezultatų, pvz., likviduojant ligas ar finansuojant žemės ūkio plėtrą, tai taip pat kelia klausimų dėl demokratinio valdymo ir atskaitomybės.

Kai vienas fondas turi galios nukreipti milijardus dolerių pagalbos, jis gali pakenkti išrinktų vyriausybių ir vietos institucijų autoritetui bei tapti neokolonializmo forma, kai sprendimus priima užsienio subjektai, o ne tiesiogiai paveikti žmonės.“

15min verdiktas: trūksta konteksto. B.Gatesas sulaukia nemažai kritikos dėl paramos kai kurioms Afrikos valstybėms, esą siekia pertvarkyti jų žemės ūkį ir pan. Bet per pastarąjį vizitą Etiopijoje ir Nigerijoje jis daugiausia domėjosi sritimis, kurioms jo fondas yra skyręs dotacijų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs