Karo priežastis – parduota žemė?
Tokia informacija šiemet dalijosi ne vienas įvairių socialinių tinklų vartotojas iš Lietuvos.
„Ukraina parduota JAV korporacijoms! Tokia buvo JAV-JK-ES 2014 m. vasario 22 d. įvykdyto valstybinio perversmo Ukrainoje esmė ir tikslas“, – aiškino vienas „Telegram“ vartotojas.
Taip pat skaitykite: Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo ne per naktį: kiek toli siekia nesutarimų šaknys?
Keliomis minutėmis anksčiau jis buvo paskelbęs įrašą, kuriame išdėstė, „kam šiemet priklauso Ukrainos žemės“.
„2021 m., kai prezidentu tapo dievo išrinktosios tautos tarnas Volodymyras Zelenskis, o beveik visi pagal JAV polittechnologų sukurtos partijos „Tautos tarnai“ <…> nariai okupavo Ukrainos parlamentą, Ukrainoje dėsningai įsigaliojo žemės pardavimo įstatymas.
Įstatymas, savaime suprantama, sukūrė didžiausio palankumo sąlygas JAV bendrovėms įsigyjant derlingiausias Europoje žemės ūkio paskirties žemes. Kaip teisingai pranešė nepriklausomas Australijos leidinys „Australian National Review“, „Jungtinių Valstijų kompanijos pasinaudojo naujais teisės aktais, kad padarytų didžiules investicijas į šalį“.
Dabar „Cargill“, „Monsanto“ ir „Dupont“ (investuotojai – „Vanguard“, „Blackrock“ ir „Blackstone“) valdo 40 proc. Ukrainos dirbamos žemės. Už leidimą parduoti žemę Ukraina gavo 17 mlrd. dolerių paskolą iš TVF, o visų trijų korporacijų biurai buvo atidaryti Kyjive“, – rašė internautas.
Toliau jis nurodė, kuriuose regionuose ir kiek konkrečiai žemės esą valdo (tiesiogiai ir per tarpininkus) minėtos kompanijos. Tai tariamai yra maždaug 17 mln. ha arba 1/3 visos dirbamos Ukrainos žemės.
Dalis jos neva priklauso Kinijai, „Ukrainos oligarchų, Europos ir Šiaurės Amerikos korporacijų mišiniui“, Saudo Arabijos nepriklausomam turto fondui, įvairioms kitoms užsienio bendrovėms.
„Ukrainiečiai, už kokią Ukrainą guldote galvas? Ji jums jau nepriklauso!“ – apibendrino „Telegram“ vartotojas.
Tas pats ar panašus tekstas per trumpą laiką pasirodė ir įvairiose „Facebook“ paskyrose (čia, čia, čia).
Kai kurie kaip šaltinį nurodė verslininkę Jolantą Blažytę. Ji savo komentaruose išties yra minėjusi šias kompanijas. Panašių tekstų yra buvę kitur internete (čia, čia).
Tokių įrašų socialiniuose tinkluose esama ir daugiau (čia, čia, čia, čia, čia). Bet čia skelbiami duomenys ir jų interpretacijos (esą tai buvo ne tik Rusijos invazijos ar karo Ukrainoje apskritai, bet ir maisto krizės, kuri kilo dėl to, priežastis) yra klaidinantys. Žemės pardavimas užsieniečiams iki atitinkamo referendumo sprendimo neįmanomas.
Prasidėjo nuo australų
Įrašuose apie Ukrainos žemės pardavimą minimas Australijos leidinys „Australian National Review“, ne sykį publikavęs klaidinančią informaciją. Jame išties buvo skelbta apie tariamą užsienio kompanijų nuosavybę Ukrainoje, rodo paieška internete (ji cituota įvairiuose tinklalapiuose).
2022 m. gegužės 27 d. publikuotas rašinys pavadinimu „Trys didžiulės tarptautinės Amerikos kompanijos įsigijo 17 mln. ha Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės“ jau pašalintas.
Čia kaip tik buvo rašoma apie tariamą žemės ūkio paskirties žemės pardavimą 2021-aisiais Vakarų bendrovėms „Cargill“, „Monsanto“ ir „Dupont“.
Beje, po kurio laiko tekstas buvo pataisytas ir apačioje pridėtas paaiškinimas: „Nurodyti 17 mln. ha buvo klaida, tai buvo 1,7 mln. ha. Atkreipkite dėmesį, kad bendrovės tariamai valdo žemę ne savo vardu, o per investicinius fondus.“
Tekste buvo remiamasi jau ištrintu įrašu sąmokslo teorijų platintojos Lauros Aboli kanale „Telegram“ (tiesa, po kelių savaičių ten pat buvo pasidalyta panašia informacija).
Kai kur minimas „Facebook“ vartotojos, nuolat melagienas skelbiančios skiepų priešininkės Veronicos Ivonne įrašas, paskelbtas 2022 m. liepos 30 d.
Jame taip pat cituotas „Australian National Review“ tekstas, bet vėliau įrašas ne kartą taisytas, kol galiausiai liko tik kompanijos „BlackRock“ pastato nuotrauka, V.Zelenskio portretas ir komentaras „Tai yra nusikaltėlio veidas“.
Nei socialinių tinklų įrašuose, nei tekstuose nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tokį žemės pardavimą (dokumentų, interviu su atsakingais asmenimis ar pan.).
„Australian National Review“ savo ruožtu citavo prancūzišką tinklalapį „Ritimo“. Šio tekstas taip pat ištrintas, bet likusi jo suarchyvuota kopija. Nuoroda į šį straipsnį dalijosi ir kai kurie socialinių tinklų vartotojai.
Analizavo žemės reformą, ne pardavimą
„Ritimo“ dar 2021-aisiais buvo paskelbtas straipsnis, kurį parašė ekspertų grupė, vadinama Ouklando institutu. Jame aptarti metais anksčiau priimti ir ką tik įsigalioję Ukrainos įstatymų pakeitimai, leidžiantys privačiai parduoti žemės ūkio paskirties žemę.
Buvo išlaikytas draudimas žemę pirkti užsieniečiams (privatiems asmenims, kompanijoms, valstybėms, žmonėms be pilietybės). Tiesa, jie galėjo žemę nuomotis arba pirkti Ukrainos žemę valdančių įmonių akcijas.
Straipsnyje neminėtos nei „Australian National Review“ išvardytos bendrovės, nei 17 mln. ha plotas, kuris prilygtų 28 proc. visos Ukrainos teritorijos ir beveik pusė jos žemės ūkio paskirties žemės.
Ukrainoje žemės rinka veikia nuo 2021 m. – tada buvo panaikintas beveik du dešimtmečius galiojęs draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę.
Šiemet prasidėjo antras žemės reformos etapas – iki 10 tūkst. ha leidžiama įsigyti ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms (tačiau ne užsienio).
Faktų tikrinimo tinklalapis „Full Fact“ pasiteiravo Ouklando instituto, ar jie patvirtina internete platinamą informaciją.
Instituto politikos direktorius Fredericas Mosseau pripažino, kad didžiosios JAV bendrovės ir investiciniai fondai turi „reikšmingų interesų Ukrainos žemėje bei žemės ūkyje“, tačiau tie konkretūs teiginiai esantys melagienos ir „labai mažai tikėtina“, kad prezidentas galėtų parduoti tiek daug žemės.
Daugiau nei 2 mln. ha žemės kontroliuoja užsienio bendrovės, tačiau per nuomos sutartis, ne kaip nuosavybę.
Anot F.Mosseau, daugiau nei 2 mln. ha žemės kontroliuoja užsienio bendrovės, tačiau per nuomos sutartis, ne kaip nuosavybę. „Jokių abejonių, kad „Cargill“, „Dupont“ ir „Monsanto“ turi didelių verslo interesų Ukrainoje – ir ten mato didelių pelno galimybių, bet ne per tiesioginę žemės kontrolę“, – pažymėjo ekspertas.
Investavo tik į akcijas
Ukrainos agroverslo tinklalapio „Latifundist“ duomenimis, nė viena iš trijų minėtų kompanijų nėra tarp 100 didžiausių žemės savininkų šalyje.
JAV kompanija „Monsanto“, buvusi didžiausia genetiškai modifikuotų sėklų gamintoja, nebeegzistuoja. 2018 m. ją už 63 mlrd. JAV dolerių įsigijo Vokietijos farmacijos bendrovė „Bayer“.
Amerikiečių biotechnologijų kompanijos „DuPont“, kuri gamina chemikalus ir vaistus, du didžiausi akcininkai yra lietuvio minėtos investicijų bendrovės „The Vanguard Group“ (7,44 proc. akcijų) bei „BlackRock Fund Advisors“ (4,33 proc. akcijų).
Šeimos valdoma viena didžiausių JAV bendrovių „Cargill“, žemės ūkio produktų gamintoja, akcininkų neturi. Prieš dešimtmetį ji įsigijo 5 proc. „UkrLandFarming“ – vienos didžiausių žemės savininkų Ukrainoje – akcijų.
Faktų tikrinimo tinklalapis „Full Fact“ paklausė „Bayer“, „DuPont“ bei „Cargill“, ar jie įsigijo kokios nors žemės Ukrainoje nuo to laiko, kai prezidentu tapo V.Zelenskis, ir gavo neigiamus atsakymus.
Šią melagieną anksčiau yra paneigę ir faktų tikrintojai iš „Vox Ukraine“, „USA Today“, „Australian Associated Press“, „Logically Facts“, „Mimikama“.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad didelė dalis Ukrainos teritorijos, skirtos žemės ūkio veiklai, priklauso kelioms užsienio kompanijoms, o žemę – maždaug 17 mln. ha – joms pardavė prezidentu tapęs V.Zelenskis. Kitų šalių bendrovėms turėti žemės Ukrainoje neleidžiama, jos gali nebent investuoti į žemę valdančias vietos įmones.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
