Pažadas, kad sankcijos Kremliui, kurios buvo paskelbtos po Krymo aneksijos ir rusų sukurstyto karo Rytų Ukrainoje pradžios, bus pratęstos, nuskambėjo dar penktadienį Berlyne, po Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos lyderių susitikimo su kadenciją baigiančiu JAV prezidentu Baracku Obama.
Ekonominiai suvaržymai nustoja galioti 2017 metų sausio 31 dieną, bet jau aišku, kad per ES viršūnių susitikimą gruodžio 15-ąją bus priimtas sprendimas juos pratęsti.
Nors pavienių Rusijai gana draugiškų šalių – Graikijos, Vengrijos, Italijos – vadovai norėtų normalizuoti ES ir Maskvos santykius, į Berlyną atvykusi britų premjerė Theresa May netgi leido suprasti, kad Bendrija galėtų išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą. Šįkart – dėl Alepo bombardavimo kampanijos Sirijoje.
„Žvelgdami į Alepą, mes vieningai pasmerkėme ten vykstančius žiaurumus. Sutarėme išlaikyti spaudimą Rusijai ir pasilikti sankcijų tiems, kurie pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę, galimybę“, – teigė Th.May.
P.Porošenkai, kuris ketvirtadienį atkeliauja į Briuselį, tokie pareiškimai turėtų skambėti viltingai. Deja, kontekstas toks, kad ES ir Ukrainos viršūnių susitikimas rengiamas tokiu metu, kai iš JAV skrieja Kijevui nepalankūs signalai.
Donaldo Trumpo galvosūkis
Visų pirma, kalbėti apie Vakarų solidarumą dėl sankcijų Rusijai po Donaldo Trumpo triumfo JAV prezidento rinkimuose sunku.
Nors jau užėmęs postą po inauguracijos D.Trumpas gali pakeisti poziciją, būtų naivu manyti, kad jis apskritai išsižadės savo žodžių, esą atėjo laikas normalizuoti pašlijusius JAV ir Rusijos santykius.
Tokia retorika – muzika Vladimiro Putino ausims. Kaip ir iš rusiškos propagandos vadovėlių pasiskolinta D.Trumpo mintis, kad Rusija „neina į Ukrainą“.
Išrinktasis JAV prezidentas D.Trumpas teigė „svarstysiantis“ dėl Krymo pripažinimo Rusijai.
Be to, išrinktasis JAV prezidentas teigė „svarstysiantis“ dėl Krymo pripažinimo Rusijai. Pusiasalį ši šalis atplėšė nuo Ukrainos 2014 m. kovą.
„Išrinktasis prezidentas patvirtino norintis normalizuoti Rusijos ir Amerikos santykius. Pasakiau jam tą patį“, – po pokalbio telefonu su D.Trumpu džiugiai paskelbė V.Putinas.
ES vadovybė Briuselyje neabejotinai patikins P.Porošenką, kad bloko pozicija dėl santykių su Rusijai ir šios šalies pareigūnams paskelbtų sankcijų nesikeičia. Tačiau bet kokie klausimai dėl D.Trumpo planų atsimuš į sieną.
Korupcija niekur nesitraukia
Briuselyje P.Porošenka taip pat turi aptarti Ukrainos vidaus reformų procesą, ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, bevizio režimo ukrainiečiams galimybę, taip pat – Moldovos ir Padniestrės klausimą.
Reformos Ukrainoje akivaizdžiai stringa – šalies politikoje ir po Maidano permainų vis dar be galo daug korupcijos.
Tiesa, spalio pabaigoje Kijevas pagaliau įgyvendino vieną svarbiausių ES reikalavimų. Mainais į finansinę pagalbą ir bevizį režimą Ukraina pristatė valstybės pareigūnų elektroninių deklaracijų bazę.
Tačiau į deklaracijas pažvelgę ukrainiečiai, nors ir džiaugėsi skaidrumu, baisėjosi turtais, kuriuos iš varganų oficialių algų susikrovė nebe senojo, o naujojo režimo atstovai.
Premjeras Volodymyras Hroismanas namuose laiko milijonus dolerių grynaisiais ir turi prabangių laikrodžių kolekciją.
Neatsilieka ir Valstybinės fiskalinės tarnybos vadovas Romanas Nasirovas, kuris su žmona džiaugiasi laikrodžiais, deimantais, kailiniais ir 2 mln. dolerių grynaisiais.
Negana to, prieš dvi savaites Odesos regiono gubernatoriaus postą triukšmingai paliko Michailas Saakašvilis, buvęs Gruzijos prezidentas. Gruzinas Odesoje turėjo kovoti su korupcija, o pasitraukęs iš posto apkaltino P.Porošenką veikiant išvien su mafijos struktūromis.
Olandai kiša deklaraciją
Per ketvirtadienio susitikimą abi pusės taip pat turės nertis iš kailio, kad į ES ir Ukrainos santykių ateitį būtų žvelgiama optimistiškai.
M.Saakašvilis Odesoje turėjo kovoti su korupcija, o pasitraukęs iš posto apkaltino P.Porošenką veikiant išvien su mafijos struktūromis.
Mat kol kas net pats Asociacijos susitarimas pakibęs ant plauko. Priežastis – Nyderlandai, kurių piliečiai balandį per referendumą nepritarė susitarimo ratifikavimui.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte per derybas su opozicija, partneriais ES ir Ukrainos diplomatais pastarosiomis savaitėmis karštligiškai ieškojo sprendimo. O jo dalis, regis, gali tapti naujos deklaracijos „prikabinimas“ prie susitarimo.
M.Rutte pasiūlymo juodraščio niekas dar nematė, bet vienas Ukrainos diplomatas „EUobserver“ atskleidė, esą Nyderlandų lyderis siekia, kad deklaracija pabrėžtų, jog Ukraina nėra eilėje į narystę ES. Taip pat – užkirstų kelią ES ir Ukrainos kariniam bendradarbiavimui bei nustatytų viršutinę ribą finansinei pagalbai.
Taip, balandžio referendumas nebuvo įpareigojantis, bet nepaklusti daugumos piliečių valiai dabartinei Nyderlandų valdžiai reikštų politinę savižudybę. Todėl M.Rutte naudojasi proga prislopinti visos Bendrijos ambicijas dėl ateities bendradarbiavimo su Kijevu.
Dalis ukrainiečių nusivylę
Neaiškumų dar daug ir dėl bevizio režimo Ukrainos piliečiams. ES užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę teigė, kad sutarta „judėti į priekį“ – bet tik tuomet, kai bus priimtas naujas Bendrijos teisės aktas, leisiantis įšaldyti bevizį režimą, jei juo bus piktnaudžiaujama.
Romanas Sohnas: „Tikrai dar per anksti džiaugtis beviziu režimu. ES toliau praranda patikimumą kaip Ukrainos partnerė.“
ES ir Ukrainos viršūnių susitikimas, beje, jau buvo atidėtas tam, kad ketvirtadienį būtų galima P.Porošenkos akivaizdoje paskelbti apie bevizį režimą. Bet jau dabar aišku, kad tai nebus įmanoma.
Ukrainos ambasadorius ES Mykola Točyckis „Financial Times“ teigė, kad viršūnių susitikimas turėtų pasiųsti „teigiamą signalą“ Ukrainos žmonėms.
Tačiau pilietinis aktyvistas, naujienų portalų „Ukrainska pravda“ skiltininkas Romanas Sohnas nusiteikęs pesimistiškai: „Tikrai dar per anksti džiaugtis beviziu režimu. ES toliau praranda patikimumą kaip Ukrainos partnerė.“
Galiausiai Moldova ką tik išsirinko prezidentu prorusišku laikomą Igorį Dodoną. Tad apie Moldovą ir Padniestrę nieko gero irgi nebus pasakyta.
Moldovos, dalyvaujančios ES Rytų partnerystės programoje, piliečiams jau suteiktas bevizis režimas su ES – tokia nuolaida Kišiniovui buvo padaryta nepaisant šalyje neslopstančios korupcijos. Tačiau I.Dodono pergalė parodė, kad Bendrijos magnetas Moldovoje vis tiek nusilpo.
