Prieš 17 metų čekoslovakai gedėjo savo keistos dviejų tautų valstybės, kuri buvo ką tik virtusi dviem atskiromis šalimis. Tačiau per penkerius nepriklausomybės metus apsiplunksnavę slovakai sparčiai įvykdė svarbiausias reformas ir baigė tuo, kad net pakliuvo į euro zoną. Jiems pirmą kartą "pavyko aplenkti čekus", kuriems rūpėjo tik nesibaigiančios vidaus rietenos.
Žvelgia iš aukšto
Slovakai visuomet mažumėlę pavydžiai žvelgė į čekus, tačiau drauge ir su liūdesiu, kad iširus federacijai šie taip menkai domisi broliška tauta. Net ir dabar daugeliui čekų Slovakija yra tarsi kokia trečios eilės giminaitė.
Naujausiais duomenimis, Čekijoje gyvena 193 tūkst. slovakų. Tai didžiausia mažuma šalyje. Čekų Slovakijoje yra kur kas mažiau - jie tesudaro trečią pagal dydį mažumą po vengrų ir romų. Be to, ji čia, kitaip nei slovakų Čekijoje, tirpsta.
Dešimtmečius Slovakijoje gyvenantys čekai kalba savo gimtąja kalba, todėl jų bendruomenė tampa vis labiau izoliuota. Slovakai Čekijoje elgiasi visai kitaip. Dauguma jų tobulai kalba vietos kalba ir net ištaria pačius sudėtingiausius specifinius čekiškus garsus. Nors Čekoslovakijos Respublika visiems laikams liko tik istorijos vadovėliuose, abi tautos turi daug ką bendra. Čekoslovakijos, kaip padalytos teritorijos Europos širdyje, tačiau išlaikiusios stiprius kultūrinius, šeimų ir ekonominius ryšius, koncepcija vis dar gyva žmonių atmintyje.
Prieš 17 metų diskusijos apie čekų ir slovakų santykius buvo gana aštrios. 1992-ųjų vasarą abi šalis vienijusi federacija išnyko, o liepos 17-osios rytą prie nacionalinės tarybos pastato Bratislavoje susirinko maždaug 100 žmonių, nešinų slovakų vėliavomis ir plakatais, kurie skelbė: "Tegyvuoja Slovakija! Tegyvuoja Mečiaras!" (buvęs Slovakijos ministras pirmininkas). Nuo tada ir prasidėjo neįtikimas Slovakijos ekonomikos stebuklas. Tiesa, valdant Vladimirui Mečiarui slovakai penkerius metus sugaišo vien tam, kad būtų išsaugotas liberalus demokratinis režimas. Tikrieji pokyčiai prasidėjo kiek vėliau.
Pirmą šuolį visi pajuto, kai reformų ėmėsi premjero Mikulašo Dzurindos vyriausybė. Reformos leido stabiliai augti ekonomikai, sustiprėjo geriau gyvenanti vidurinė klasė. Naujasis kapitalizmas ėmė reikštis prekybos ir laisvalaikio centrais, pramoninėmis zonomis greta komunistinius laikus menančių fabrikų. Naujoviška, švari ir tvarkinga Bratislava tapo atsirandančio pasitikėjimo Slovakijos ekonomika simboliu. Už restauruoto sostinės senamiesčio pradėję dygti dangoraižiai stebino ramų komunistinių laikų provincijos miestą menančius žmones.
Čekų dominuojanti kultūra
Slovakijos mokslų akademijos narys ekonomistas Pavolas Karaszas iš pradžių buvo prieš 15 mln. vartotojų Čekoslovakijos rinkos suskaldymą. Dabar jis mano, kad iš to atsiskyrimo laimėjo abi tautos. "Tai padarė galą beprasmiškiems ir nesveikiems ginčams, kas kam skolingi - čekai ar slovakai. Visiškai skaidrūs santykiai buvo tikra palaima abiem ekonomikoms. O euro įvedimas labai padidino slovakų pasitikėjimą - bent kartą aplenkėme čekus!" - sako jis.
Tačiau ekonomikos pažanga nepakirto čekų kultūrinės hegemonijos. Dauguma jų liko abejingi slovakų reikalams, o šie ir toliau domisi, kas vyksta ankstesnės federalinės partnerės darže. Slovakijoje iki šiol parduodami čekiški laikraščiai, kino teatruose rodomi filmai su čekiškais subtitrais, Čekijos televizijos programas žiūri didelės auditorijos, o pagrindinės slovakų televizijos žinių laidos būtinai pateikia ir kelias čekiškas naujienas. Nenuostabu, kad daug jaunų slovakų supranta čekiškai, nors apie čekus to jokiu būdu nepasakysi. Slovakų kalbos žodžiai, nepanašūs į čekiškus ekvivalentus, jiems sudaro neperžengiamą kalbos barjerą.
