Australijos seismologas pastebi, kad 150 km į rytus nuo salos Honšiu iš šiaurės į pietus eina dviejų didelių tektoninių plokščių ribos. Ramiojo vandenyno tektoninė plokštė yra savotiška šio okeano apgaubianti „lėkštė“. Tačiau ji kasmet po 9 cm pasislenka į Azijos (kitur vadinama Eurazijos) plokštės pusę, jų pakraščiai itin aktyviai sąveikauja.
„Tai – subdukcijos reiškinys. Honšiu (didžiausia Japonijos sala), dažnai tampanti seisminių įvykių liudininke, susiformavusi ant Azijos tektoninės plokštės. Ji labai sunki, tad trintis tarp plokščių pakraščių gana intensyvi. Apatiniai plokščių sluoksniai nuolat tempia paskui save viršutinį pakraštį. O kartais apatinė dalis staigiai smukteli žemyn, o išsilaisvinusi viršutinė šokteli aukštyn. Taip kyla žemės drebėjimas. Vandens masė, esanti virš besitrinančių tektoninių plokščių, gauna staigų impulsą. Tokiu būdu gimsta cunamiai“, – rašo mokslininkas.
Ramiojo vandenyno plokštės pakraščiai pasižymi dideliu geologiniu aktyvumu, vulkanizmu (Ugnies žiedas) ir formuoja daug įdomių geologinių darinių. Pavyzdžiui, vakarinis destruktyvusis pakraštys, nirdamas po Filipinų plokšte, sudarė giliausią planetoje Marianų įdubą.
Tačiau D.Jepsenas pažymi, kad dėl plokščių sąveikos dažniausiai kyla ne didesni nei 40 cm cunamiai ir ne stipresni nei 7,2 balo žemės drebėjimai. Tai, kas užklupo Japoniją penktadienį, buvo nepalyginamai galingesnė stichija. Taigi tokią nelaimę lemia ne viena priežastis.
„Manome, kad plokščių svyravimo linija tęsėsi apie 1000 km. Cunamis vandenyne kilo iki 4 metrų. Tačiau, pasiekęs sausumą, padidėjo iki 10 metrų. Požeminiai smūgiai tęsis dar keletą dienų. Tačiau toks pat stiprus žemės drebėjimas ir cunamis vargiai pasikartos“, – apibendrina seismologas.
Kalta Saulė ir Mėnulis?
15min.lt jau rašė apie astrofizikų pronozes: neva kovo 19 d, prie mūsų planetos rekordiškai priartės Mėnulis. Tai neva gali sukelti ekologinių katastrofų virtinę.
Kaltę mokslininkai bando suversti ir Saulei. Padidėjęs Saulės aktyvumas (rekordinis per pastaruosius keletą metų) suintensyvino ir Žemės plutoje vykstančius procesus. Be to nuo vasario pabaigos dėl tos pačios priežasties Žemėje siaučia magnetinės audros. Abi šias versijas (Mėnulio ir Saulės) palaiko Rusijos geografijos instituto direktoriaus pavaduotojas Arkadijus Tiškovas.
A.Tiškovo nuomone, ne tik Japonija, bet ir Sachalinas bei Kurilų salos šiuo metu yra didžiuliame pavojuje – itin aktyvioje seisminėje zonoje.
