JT teisme nagrinėjamas ilgametis Armėnijos ir Azerbaidžano, tarp kurių šiuo metu vėl didėja įtampa, ginčas dėl Kalnų Karabache, šįkart – dėl kaltinimų etniniu valymu.
Teisininkai ir abiejų šalių atstovai dvi savaites Hagoje esančiuose Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) Taikos rūmuose diskutuos dėl tarptautinės teisės interpretacijų.
Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Elnuras Mammadovas (Elnuras Mamadovas) pareiškė teisėjams, kad Armėnijos ieškinys yra „per ankstyvas“, ir paragino teismą atmesti bylą.
„Taip yra todėl, kad Armėnija nesugebėjo įsitraukti į derybas su Azerbaidžanu, kad išspręstų ginčą“, – sakė jis.
Vyko „ribotos derybos“, tačiau Jerevanas „nesugebėjo jų tęsti“, teigė E. Mammadovas.
„Nuo pat pradžių Armėnija buvo tvirtai pasiryžusi pradėti šį procesą teisme (...) ir pasinaudoti šio proceso faktu, kad surengtų viešą žiniasklaidos kampaniją prieš Azerbaidžaną“, – sakė E. Mammadovas.
Pateikė ieškinius per vieną savaitę
Teisinė kova TTT vyksta po to, kai 2021 metų rugsėjį abi šalys viena kitai vos per vieną savaitę pareiškė po ieškinį.
Per Teismo posėdžius spalį Armėnija ir Azerbaidžanas svaidėsi kaltinimais etniniu valymu ir pažeidus Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD).
2021 metų gruodį TTT, sprendžiantis ginčus tarp valstybių, priėmė skubius nurodymus ir paragino abi šalis vengti kurstyti rasinę neapykantą.
Tačiau nors TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, jis neturi įgaliojimų juos vykdyti, todėl įtampa augo, o jos kulminacija tapo Azerbaidžano žaibiškas puolimas ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje praėjusį rugsėjį.
Baku per vienos dienos puolimą susigrąžino Kalnų Karabacho kontrolę, todėl iš jo jau pabėgo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – beveik visi šio separatistinio regiono etniniai armėnai.
Po kelių savaičių Armėnija grįžo į TTT, prašydama įpareigoti Azerbaidžaną išvesti kariuomenę iš Kalnų Karabacho ir leisti armėnų pabėgėliams saugiai grįžti namo.
Lapkritį teismas nurodė Azerbaidžanui leisti visiems, norintiems grįžti į Kalnų Karabachą, tai padaryti „saugiai, netrukdomai ir greitai“.
Naujausi posėdžiai, kurie vyks iki balandžio 26 dienos, susiję su abiejų šalių prieštaravimais dėl 2021-ųjų rugsėjį pateiktų ieškinių.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pareiškė, kad po to, kai Baku praėjusiais metais per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną, jie yra susitarę tęsti taikos derybas.
Buvusios sovietinės respublikos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais. Per abu karus žuvo tūkstančiai žmonių abiejose pusėse ir šimtai tūkstančių buvo priversti bėgti.
Abiejose pusėse buvo sunaikinta kaimų, o kalnuotame regione po konflikto liko daugybė minų.
Dėl konflikto įtempti tapo ir Rusijos bei Armėnijos santykiai, Jerevanui manant, Maskva nepakankamai padėjo, kai Azerbaidžanas surengė puolimą.
Armėnija vasarį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), nors šis Jerevano žingsnis papiktino Maskvą.
Pagal TBT 2023 metų kovą išduotą arešto orderį šalis yra įpareigota sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis įžengs į Armėnijos teritoriją.
