Tuo metu opozicija pasmerkė gausius pažeidimus.
Pagal konstituciją rinkimai turėjo vykti lapkritį, tačiau I.Alijevas nurodė juos surengti anksčiau, mat tą mėnesį sostinėje Baku vyks Jungtinių Tautų klimato derybos, vadinamos COP29.
Nė vieni iš Azerbaidžane vykusių rinkimų, jau du dešimtmečius valdant I.Alijevui, tarptautinių stebėtojų nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais.
Rinkimų komisija pranešė, kad I.Alijevo partija „Naujasis Azerbaidžanas“ gavo 68 vietas 125 narių parlamente.
Dar 45 vietas laimėjo nepriklausomi kandidatai ir 12 vietų – devynių partijų kandidatai, kurie, kaip manoma, yra palankūs vyriausybei.
Į parlamentą pateko tik vienas opozicijos kandidatas iš partijos „Respublikonų alternatyva“.
Pagrindinė opozicinė partija „Musavat“ teigė, kad buvo gausių pažeidimų, įskaitant balsavimą kelis kartus.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautiniai stebėtojai teigė, kad rinkimai „nepasiūlė rinkėjams tikrų politinių alternatyvų ir vyko pagal teisinę sistemą, pernelyg varžančią pagrindines laisves ir žiniasklaidą“.
Stebėtojai pareiškė, kad jiems nerimą kelia „rinkėjų bauginimas ir galimybė jiems balsuoti nebijant keršto“.
Jų pareiškime priduriama, kad „padažnėję žurnalistų ir pilietinės visuomenės aktyvistų suėmimai ir sulaikymai, taip pat žiniasklaidos veiklą ribojanti teisinė sistema lėmė plačiai paplitusią savicenzūrą ir smarkiai apribojo nepriklausomos žurnalistikos galimybes“.
Baku sulaukė griežtos Vakarų kritikos dėl politinių oponentų persekiojimo ir nepriklausomos žiniasklaidos dusinimo.
62 metų I.Alijevas buvusią sovietinę respubliką geležiniu kumščiu valdo nuo tada, kai 2003-iaisiais buvo išrinktas po savo tėvo, sovietmečiu buvusio Azerbaidžano komunistų lyderio ir buvusio KGB generolo Heidaro Alijevo mirties.
Jis yra labai populiarus dėl Azerbaidžano karinės pergalės prieš armėnų separatistų pajėgas, kurios tris dešimtmečius kontroliavo armėnų apgyvendintą Kalnų Karabacho regioną.
Praėjusiais metais Baku kariuomenė per žaibišką puolimą atkovojo šį kalnuotą anklavą, po kurio etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.
Azerbaidžano parlamentas turi ribotą vaidmenį sprendžiant Kaspijos jūros valstybės reikalus. Didžiausia valdžia sutelkta prezidento rankose.