„Baigiantis tai ilgiausiai dienai, dėl šio paplūdimio buvo kovota, jis buvo prarastas, atgautas ir laimėtas – Europos dalis, dar kartą išvaduota ir laisva. Hitlerio siena buvo pralaužta, paleidžiant (amerikiečių generolo George'o Smitho) Pattono armiją lietis į Prancūziją“, – sakė B.Obama JAV karių kapinėse „Omahos“ paplūdimyje.
B.Obama kalbėjo Normandijos amerikiečių kapinėse ir memoriale ant stataus skardžio, kur yra beveik 10 tūkst. balto marmuro antkapių. „Omahos“ paplūdimyje 1944 metų birželio 6-ąją vyko intensyviausios kovos.
JAV prezidentas vaizdingai apibūdino tos dienos scenas ir priminė, kaip „iki aušros kraujas nudažė vandenį“.
„Ateiname prisiminti, kodėl Amerika ir mūsų sąjungininkai tiek daug atidavė dėl laisvės išlikimo didžiausio pavojaus jai akimirką, – sakė B.Obama. – Ir ateiname papasakoti apie vyrus ir moteris, kurie tai padarė, kad ji liktų įsirėžusi ateities pasaulio atmintyje“.
„Ponai, mums didžiulė garbė, kad esate čia šiandieną“, – pasakė jis veteranams, kurių daugelis yra prikaustyti prie invalido vežimėlių ir gerokai vyresni nei 80-ies, tad šią istorinę dieną galbūt mini paskutinį kartą.
„Omaha, Normandija – tai buvo demokratijos placdarmas. Ir mūsų pergalė tame kare nulėmė ne tik šimtmetį, bet ir ... visų būsimų kartų saugumą ir gerovę“, – sakė prezidentas.
Po savo kalbos B.Obama šiltai apkabino vieną pakumpusį veteraną, kone perpus už jį žemesnį, o tada drauge su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u nulenkė galvą prie vainiko tūkstančiams žmonių, kritusių 1944 metų birželio 6-ąją.
Po savo kalbos B.Obama šiltai apkabino vieną pakumpusį veteraną, kone perpus už jį žemesnį, o tada drauge su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u nulenkė galvą prie vainiko tūkstančiams žmonių, kritusių 1944 metų birželio 6-ąją.
Aidint vienišam trimitui, o virš galvų skriejant reaktyviniams lėktuvams, abu lyderiai stovėjo pridėję ranką prie širdies, o už jų stovėjo veteranai.
F.Hollande'as savo ruožtu sakė, kad Prancūzija „niekada neužmirš, ką yra skolinga Jungtinėms Valstijoms“.
„Ši diena, kuri prasidėjo chaosu ir ugnimi, baigsis krauju ir ašaromis, ašaromis ir skausmu, ašaromis ir džiaugsmu baigiantis 24 valandoms, kurios pakeitė pasaulį ir amžiams pažymėjo Normandiją“, – pradėdamas ceremoniją sakė F.Holland'as, turėdamas omenyje istorinę invaziją į Prancūziją, kuri priartino Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
„Palikimas gerose rankose“
B.Obama kalbą per ryte įvykusią ceremoniją pasakė po privataus susitikimo su kai kuriais dar gyvais veteranais, kariavusiais su Adolfo Hitlerio Trečiuoju reichu, taip pat – su tais, kurie tarnavo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Išsilaipinimo Normandijoje veteranams jis pasakė: „Jūsų palikimas yra gerose rankose“.
Prezidentas paminėjo, kad jo senelis tarnavo G.S.Pattono armijoje, o senelė buvo tarp tų daugelio moterų, kurios savo tėvynėje ėjo dirbti, kad paremtų karo pastangas, – ji stovėjo prie bombonešių B-29 surinkimo konvejerio.
B.Obama išskyrė iš dalyvavusiųjų viršilą Cory Remsburgą, kuris tarnavo 10 pamainų ir buvo sunkiai sužeistas per pakelės bombos sprogimą Afganistane.
B.Obama atpažino jį per emocingą momentą, kai anksčiau šiais metais sakė savo metinę kalbą, o pirmą kartą su C.Remsburgu susitiko prieš penkerius metus per metines Normandijoje.
„Nes tokiu metu, kai niekad nebuvo labiau viliojama siekti savų siaurų interesų ir atsisakyti bendro siekio, ši amerikiečių karta, mūsų karo vyrai ir moterys, nusprendė atlikti ir savo vaidmenį“, – sakė prezidentas.
„Ir vieną dieną būsimos kartos, po septyniasdešimties ar septynių šimtų metų, susirinks vietose, tokiose kaip ši, pagerbti jų ir pasakyti, kad tai buvo kartos vyrų ir moterų, kurie dar kartą įrodė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir liks didžiausia jėga už laisvę, kokią tik žinojo pasaulis“, – sakė jis.
„Tarsi sugrįžimas namo“
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II, kuri vilkėjo gelsvai žalsvos spalvos apsiaustą ir buvo užsidėjusi priderintą skrybėlę, vadovavo ceremonijai Bajė kapinėse, kur palaidota beveik 5 tūkst. Sandraugos karių.
Vienas britų veteranas, 89 metų Kenas Godfrey, sulaukė žmonių plojimų ir šūksnių „bravo“ bei „ačiū“, kai medaliams skimbčiojant ant krūtinės nuėjo mylios (1,6 km) kelią į Bajė kapines.
„Mano pagrindinis atsiminimas yra bridimas per jūrą vandeniui siekiant krūtinę, – sakė jis AFP. – Bet nemėgstu kalbėti apie kovas. Jei žmonės klausia, pasakau tik tai, kad mums buvo baisūs laikai. Bet man pasisekė, kad likau gyvas.“
91 metų australas, naktinio naikintuvo pilotas Bobas Cowperis, kuris yra prikaustytas prie invalido vežimėlio, per iškilmes Bajė susitiko su dabartiniu premjeru Tony Abbottu ir AFP sakė, kad tą dieną skraidė virš paplūdimių, kur vyko mūšiai.
„Žvelgdamas žemyn, nors mes ir įnešėme savo indėlį, prisimenu, išgyvenau dėl tų visų vargšų šunsnukių, kovojančių ant žemės“, – sakė jis.
Tai pirmasis B.Cowperio sugrįžimas į paplūdimius, kur jis matė tiek daug kovos draugų žūvant, bet jis didžiavosi dalyvaudamas šiuose metinių renginiuose.
„Tai nuostabu kaip senam, 91 metų žmogui, tai tarsi sugrįžimas namo“, – sakė jis.
