Ekspertų buvo paprašyta įvardinti pesimistinius scenarijus. Kai kurie jų vis kartojosi skirtingų ekspertų lūpose: Kinijos ir kurios nors kaimyninės šalies tikėtinas karinis incidentas jūroje; islamistų sukilėlių iš Libijos plitimas į Vakarų Afriką; Rusijos invazija į Baltijos šalis; trečioji Palestinos intifada; Izraelio karinis smūgis Iranui ir toliau krentančios naftos kainos, kurios destabilizuos nemažai valstybių – nuo Rusijos iki Nigerijos.
„Niekada negali prognozuoti kitos krizės, tačiau gali matyti regionus, kuriuose pilna priežasčių krizei, – „Bloomberg“ sakė Michaelis Clarke'as, Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių tarnybų instituto direktorius. – Nežinai, kur pasirodys pelė, bet žinai, kur yra jai paspęsti spąstai.“
Beveik niekas nenumatė, kad nepavykęs Ukrainos ir Europos Sąjungos susitarimas 2013 m. virs didžiausiu konfliktu tarp Vakarų ir Rusijos nuo Šaltojo karo pabaigos. Nebuvo įvertinta ir „Islamo valstybės“ galia.
„Geopolitinės grėsmės bus paplitusios visame pasaulyje. Nė vienas šių metų konfliktas nebuvo išspręstas – nei Ukrainoje, nei Artimuosiuose Rytuose, nei nesutarimai tarp Kinijos ir Japonijos, – sakė Russas Koeasterickas, Niujorko „BlackRock“ investicijų valdytojos strategas. – Šie įšaldyti konfliktai bus su mumis kurį laiką ir vis kils aikštėn, kaip ir 2014 m.“
Baltijos šalys ir Ukraina
„Ukrainoje situacija gali ir nebeblogėti, tačiau didžiausia grėsmė – kad Rusija pradės spausti kitas šalis. Jis gali pasirinkti tiek NATO valstybes prie Baltijos jūros, tiek Vidurinės Azijos valstybes, kurios abejoja Eurazijos ekonomine sąjunga“, – įsitikinęs Tarptautinių santykių instituto Romoje prezidentas Stefano Silvestri.
Rusijos karo lėktuvai beveik pusę tūkstančio kartų šiemet provokavo Vakarus NATO oro erdvės pakraščiuose. Estijoje, Latvijoje, Moldovoje ir Kazachstane gyvena daug rusakalbių, todėl šioms valstybėms kyla didžiausia grėsmė. Lietuva taip pat atsidūrus nepavydėtinoje situacijoje, nes Rusiją skiria nuo Kaliningrado.
„Manau, V.Putinas spaus toliau, ieškos landų ir galimybių suskaldyti Europą įvairiais rakursais“, – mano Barry Pavelas iš Tarptautinio saugumo centro prie Atlanto tarybos.
Rusijos karą Ukrainoje absoliuti dauguma ekspertų laiko didžiausia geopolitine grėsme pasauliui 2015 m. – net 51 iš 84 ekspertų taip mano. Antroje vietoje su 14 balsų atsidūrė Artimieji rytai/„Islamo valstybė“.
Kinija
Nė vienoje kitoje pasaulio vietoje nėra tiek daug pasirengusių kariniams veiksmams kariuomenių, kaip jūrose prie Kinijos. Kinija dėl teritorijų Rytų Kinijos jūroje nesutaria su Japonija ir Pietų Korėja. Naudodamasi žemėlapiu, kuris pirmą kartą sudarytas penktajame dešimtmetyje, Kinija taip pat aiškina, kad jai priklauso 90 proc. Pietų Kinijos jūros, į kurią teritorines pretenzijas reiškia ir Taivanas, Vietnamas, Filipinai, Malaizija, Brunėjus.
Kinija ne tik kalba. Gegužės mėnesį Pekinas Pietų Kinijos vandenyse, kuriuos Vietnamas laiko jam priklausančiais, pastatė naftos platformą. Dėl to Vietname kilo riaušės, per kurias žuvo du žmonės, užsienio investuotojams priklausantys fabrikai buvo priversti užsidaryti, o darbininkai iš Kinijos – bėgti. Vietnamas apkaltino Kiniją, kad šios laivai, pasiųsti ginti naftos platformos, taranuodavo Vietnamo žvejų laivus. Kinija galų gale platformą pašalino liepą – mėnesiu anksčiau nei buvo planuota.
Kinijos prezidento Xi Jinpingo tikslas – sukurti išskirtinę zoną, kurioje negaliotų taisyklės, kuriomis grindžiama tarptautinė tvarka – jos būtų pakeičiamos kitų valstybių pripažinimu, kad Kinijos interesai yra aukščiau jų.
„Kinijos agresyvios vandens teritorijų pretenzijos gali dar labiau aštrėti, – mano Philippe'as Moreau-Defarges'as iš Prancūzų tarptautinių santykių instituto Paryžiuje. – Kinija pasiryžusi išplėsti savo vandenų teritoriją, todėl visuomet išlieka rizika, kad įvyks incidentas tarp jos ir Japonijos, Vietnamo ar Filipinų karo laivų, o įvykiai tuomet būtų nesukontroliuojami.“
Pasak Andrew Ericksono, profesoriaus JAV jūrų karo koledže, Kinijos prezidento Xi Jinpingo tikslas – sukurti išskirtinę zoną, kurioje negaliotų taisyklės, kuriomis grindžiama tarptautinė tvarka – jos būtų pakeičiamos kitų valstybių pripažinimu, kad Kinijos interesai yra aukščiau jų.
Konkuruojančius pareiškimus dėl vandenų priklausomybės dar labiau aštrina stiprėjanti nacionalistinė retorika Japonijoje. Jos premjeras supykdė Pietų Korėją ir Kiniją, kai 2013-ųjų pabaigoje apsilankė prieštaringai vertinamoje šventykloje, kurioje įamžinti keletas karo nusikaltėlių.
Konfliktui tarp Kinijos ir Japonijos aštrėjant, Pekinas gali nuspręsti nebeimportuoti prekių iš Japonijos. Tai sužlugdytų Japonijos ekonomiką – net jos centrinis bankas mažai ką galėtų padaryti.
Krentančių naftos kainų sukeltos krizės
Didelė dalis Europos vis dar šlubuoja po euro krizės, o karas Ukrainoje gali vėl supurtyti pasaulines rinkas, mano Paulas Christopheris, vyr. strategas „Wells Fargo Advisors LLC“ įmonėje.
Naftos gavybos šalims, tokioms kaip Rusija, Iranas ir Nigerija, krentančios naftos kainos gali būti pražūtingos. Jos gali priversti šalių valdžias imtis ekstremalių priemonių, mėginant pakelti ekonomiką arba atgauti visuomenės pasitikėjimą. Naftos kainos šiemet smuko 44 proc. – iki vidutiniškai 57 JAV dolerių už barelį. Kad Irano biudžetas būtų subalansuotas, naftos kaina turėtų siekti 143 JAV dolerius, o Rusijos – 100 JAV dolerių.
Gali būti, kad destabilizuota Rusija sumanys, kad bene vienintelis būdas, kaip gali atsverti klaikią ekonomikos padėtį – paaštrinti konfliktą Ukrainoje ir dar labiau paskatinti nacionalizmą.
„Reikia stebėti, kokie valstybių veiksmai seks po krentančių naftos kainų, – teigia Geoffrey Pazzanese iš „Federated Investors Inc.“. – Gali būti, kad destabilizuota Rusija sumanys, kad bene vienintelis būdas, kaip gali atsverti klaikią ekonomikos padėtį – paaštrinti konfliktą Ukrainoje ir dar labiau paskatinti nacionalizmą tam, kad valdžia išliktų valdžioje.“
Krentančios naftos kainos taip pat nepadės Nigerijai, kuriai ir taip sunkiai sekasi kovoti su „Boko Haram“ islamistais. Didžiausia naftos išgavėja Afrikoje yra ypatingai pažeidžiama dabar, perspėja Afrikos centro prie Atlanto tarybos direktorius Peteris Phamas.
„Boko Haram“ siautėja šalyje ir jos pakraščiuose, o Nigerijos kaimynės nepajėgios su grupuote kautis, – sakė jis. – Mes tikriausiai galėsime matyti, kaip dar didesnės didžiausios Afrikos ekonomikos teritorijos patenka į teroristinės grupuotės rankas.“
Afrika
Kitur Afrikoje taip pat gali kilti itin pavojingos situacijos. Po to, kai Afrika nusiuntė savo karius į Malį, kurie padėjo atremti radikalių islamistų išpuolius, daugelis džihadistų atsitraukė į Libijos Fezano regioną, kurioje iš principo centrinė valdžia nieko negali padaryti. Iš ten jie kelia grėsmę visam regionui – net Europai.
„Pietinė Libija yra principinė saugumo grėsmė, su kuria susiduria mūsų valstybės“, – gruodžio mėnesį pareiškė Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas spaudos konferencijoje su Alžyro ministru pirmininku.
Artimieji Rytai
„Islamo valstybę“, kuri šių metų vasarą užėmė milžiniškas teritorijas Irake ir išsiplėtė į Siriją, pradėjo bombarduoti JAV su sąjungininkėmis. Tačiau antskrydžiai vargiai sumenkino džihadistų ambicijas plėsti savo „kalifatą“, prie kurio jungiasi vis daugiau vakariečių. Skaičiuojama, kad jau daugiau nei 3 tūkst. kovotojų iš Vakarų atvyko prisijungti prie „Islamo valstybės“. Tai didina terorizmo grėsmes visose valstybėse, į kurias grįš šie džihadistai.
Juodžiausiomis ekspertų prognozėmis, smurtas iš Sirijos gali išplisti į Libaną, Jordanijąa ir Turkiją, jeigu Basharo al Assado režimas ir „Islamo valstybė“ sugebės sunaikinti opoziciją.
Nesustabdyta „Islamo valstybė“ Irake gali sukelti plataus masto pilietinį-religinį karą tarp šiitų ir sunitų. Pagal juodžiausią scenarijų, tai sutrikdytų šalies naftos pramonę, o į karą su džihadistais turėtų vėl įsitraukti tiek JAV, tiek regiono valstybės.
Nesustabdyta „Islamo valstybė“ Irake gali sukelti plataus masto pilietinį-religinį karą tarp šiitų ir sunitų. Pagal juodžiausią scenarijų, tai sutrikdytų šalies naftos pramonę, o į karą su džihadistais turėtų vėl įsitraukti tiek JAV, tiek regiono valstybės.
Viena iš trapiausių valstybių Artimuosiuose Rytuose – Libanas, kurio valdžioje – šiitai, sunitai ir krikščionys. Šiam balansui kyla rimta grėsmė, kai libaniečiai įsitraukė į visas Sirijos konflikto puses, o šalyje sparčiai daugėja pabėgėlių iš Sirijos – jie jau sudaro beveik ketvirtadalį šalies gyventojų.
„Jeigu Libane įtampa pakils ir prasidės pilietinis karas, tai gali pakurstyti karą ir su Izraeliu bei „Hezbollah“, mano Magnusas Ranstorpas iš Švedijos Nacionalinio gynybos koledžo.
Iš Saudo Arabijos – taip pat pavojus. Dabartiniam karaliui Abdullah – 90 metų. Po jo valdyti turėsiančiam princui – 79-eri. Jeigu karalius mirtų, pokyčiai šalies valdžioje vyktų itin jautriu laiku – kai Saudo Arabijos karinės oro pajėgos dalyvauja antskrydžiuose prieš „Islamo valstybę“, o tūkstančiai jaunuolių iš Saudo Arabijos yra prisijungę prie šių džihadistų gretų.
Kita grėsmė kyla iš Irano. Nors kalbos dėl jo branduolinės programos atrodo pasistūmėjusios į priekį, viskas gali sugriūti. Tuomet, pagal ekspertų įvardintą blogiausią scenarijų, Izraelis pasiryžtų smogti Iranui ir regione kiltų karas.
Izraelis ir Palestina
Tarp Palestinos gyventojų vis auga nepasitenkinimas dėl progreso santykiuose su Izraelio nebuvimo. Izraelio politikus skaldo savi nesutarimai – premjeras Benjaminas Netanyahu atleido ministrus, kurie buvo palankiausiai nusiteikę susitarimo su Palestina atžvilgiu, ir paskelbė naujus rinkimus kovo mėnesį. Ekspertai įspėja, kad pesimistiškiausiu scenarijumi šie rinkimai gali sudaryti progą sukilti palestiniečiams, o „Hamas“ atnaujinti puolimą prieš Izraelį.
„Dabartinis Izraelio politinio disfunkcionalumo lygis – jau seniai nematytas, – sakė Casimiras Yostas, profesorius iš Džordžtauno universiteto. – Žydų bendruomenę skaldo įvairūs nesutarimai, jau nekalbant apie skirtumus tarp palestiniečių ir izraeliečių. Jeigu mes dar nepasiekėme, tai esame labai arti dviejų valstybių galimybės žlugimo.“
Rinkimai Vakaruose
Kitais metais Didžiojoje Britanijoje vyksiantys rinkimai gali turėtų rimtų pasekmių visai Europos Sąjungai – prieš šalies narystę ES pasisakanti partija įgauna vis daugiau rėmėjų. 2015 m. vyks rinkimai ir Graikijoje – prognozuojama, kad juos laimėti gali prieš ES pasisakanti nacionalistinė partija, pasirengusi perrašyti Graikijos sutartis dėl šalies skolos.
JAV sugebėjimas duoti atsaką gali sumažėti dėl 2016 vyksiančių prezidento rinkimų, kurių kampanija įgaus pagreitį kitąmet. Sukoncentravus dėmesį į procesus šalies viduje, tiek visuomenei, tiek politikams pasauliniai įsipareigojimai gali nublankti, mano ekspertai.
Arktis
Neabejojama, kad kitąmet įtampa tarp Rusijos, JAV, Norvegijos, Danijos ir Kanados dėl Arktyje esančių gamtos išteklių tik didės. Tirpstant Arkties ledynams taip pat atsiveria ir laivybos keliai, kuriuos savo komerciniams tikslams nori išnaudoti visos valstybės.
Rusija šiemet jau ėmėsi stiprinti karines pajėgas šiame regione, ir tik laiko klausimas, kada tuo pačiu atsakys kitos valstybės.
Pakistanas
Talibano teroristams siautėjant Pakistane ir kaimyninėse valstybėse, regione gali kilti daug karinių nesutarimų. Neatmetama, kad su „Islamo valstybe“ siejami džihadistai gali surengti daugiau išpuolių tiek Pakistane, tiek Indijoje ir Afganistane.
