Tą patį šalies regioną sausį nuniokojo 260 gyvybių pareikalavęs žemės drebėjimas.
Pirmadienį per 6 val. 31 min. (0 val. 31 min. Lietuvos laiku) įvykusį drebėjimą Noto pusiasalyje sugriuvo trys namai, bet pranešimų apie nukentėjusius žmones nebuvo, pranešė ugniagesių ir nelaimių valdymo agentūra.
Regiono Kašivadzakio–Karivos ir Šikos atominėse elektrinėse prie Japonijos jūros krantų nukrypimų nuo normos nepastebėta, pranešė atominės energetikos priežiūros administracija.
„Šis rajonas jau daugiau kaip treji metai yra seismiškai aktyvus, įskaitant 7,6 balo žemės drebėjimą šių merų sausio 1 dieną. [Aktyvumas] turėtų tęstis“, – nurodė JMA.
Agentūra taip pat perspėjo dėl žemės nuošliaužų ir krintančių akmenų, ypač po lietaus ar kitų galimų požeminių smūgių.
Sausio 1-ąją per drebėjimą ir pakartotinius požeminius smūgius Noto pusiasalyje žuvo mažiausiai 260 žmonių, griuvo daug pastatų, kilo gaisrų, buvo išvesta iš rikiuotės infrastruktūra.
JMA nurodė, kad pirmadienio drebėjimas yra susijęs su įvykusiuoju sausį: panašūs jų epicentrai ir seisminis mechanizmas.
Japonija, kurioje gyvena maždaug 125 mln. žmonių, priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“ – sričiai, dėl tektoninių plokščių judesių pasižyminčiai dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
Salyne įvyksta maždaug 1,5 tūkst. drebėjimų per metus, bet net stiprūs drebėjimai paprastai padaro nedaug žalos dėl šalyje taikomų specialių statybos technologijų ir griežtų taisyklių.
-
Indoneziją supurtė 6,6 balo žemės drebėjimas
-
Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes
-
Krepšinio keliautoją pažadino stiprus žemės drebėjimas: „Namas siūbavo kaip laivas“
-
Taivaną po žemės drebėjimo supurtė dešimtys stiprių pakartotinių požeminių smūgių
-
Žemės drebėjimą patyrę latviai dalijasi įspūdžiais: viskas drebėjo, katės puolė į paniką
-
Ekspertė įvardino, kas galėjo sukelti žemės drebėjimą Latvijoje
