Pirmojo savo prezidentavimo laikotarpiu D.Trumpas ypač neigiamai vertino Iraną ir nutraukė šešiašalį susitarimą su Teheranu, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu, kuriuo buvo siekiama apriboti Irano branduolinių ginklų kūrimą.
Jis taip pat propagavo „maksimalaus spaudimo“ strategiją – tikėjosi, kad Irano valdžia atsisakys branduolinio ginklo ambicijų, nustos finansuoti ir rengti, JAV nuomone, teroristines grupuotes ir pagerins žmogaus teisių padėtį šalyje.
Tačiau buvę D.Trumpo pareigūnai sakė, kad 2025 m. sausio 20 d. jam vėl pradėjus eiti JAV prezidento pareigas, jo požiūrį į Iraną greičiausiai nuspalvins suvokimas, kad Teherano agentai bandė nužudyti jį ir jo buvusius vyriausiuosius nacionalinio saugumo padėjėjus.
Ekspertai išreiškė nuomonę, kad Iranas siekia atkeršyti už 2020 m. JAV bepiločio orlaivio smūgį, per kurį žuvo generolas Qassemas Suleimani, Irano specialiųjų pajėgų padalinio, dalyvavusio slaptose sukarintose operacijose, vadovas.
„Žmonės linkę tai priimti asmeniškai. Jei jis ir ketina būti aršus kurios nors konkrečios šalies, įvardijamos kaip pagrindinė priešininkė, atžvilgiu, tai yra Iranas“, – žurnalistams pareiškė Mickas Mulroy'us, kuris pirmosios D.Trumpo kadencijos metu užėmė aukščiausias Pentagono pareigas Artimuosiuose Rytuose.
Asmenys, informuoti apie D.Trumpo planus ir palaikantys ryšius su jo svarbiausiais patarėjais, kalbėjo, kad jo naujoji komanda veiks greitai ir bandys atkirsti Irano pajamas iš naftos, įskaitant užsienio uostų ir prekybininkų, kurie prekiauja Irano kuru, persekiojimą.
„Manau, kad pamatysite, kaip bus atnaujintos sankcijos, pamatysite daug daugiau tiek diplomatinių, tiek finansinių veiksmų, kuriais bandoma izoliuoti Iraną. Manoma, jog Iranas šiuo metu tikrai yra silpnoje padėtyje, ir dabar yra galimybė tuo silpnumu pasinaudoti“, – aiškino buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas.
Su D.Trumpo planu susipažinę pareigūnai kol kas nepateikė daugiau detalių, kaip tiksliai jis ketina didinti spaudimą Iranui.
Brianas Hookas, prižiūrėjęs Irano politiką Valstybės departamente per pirmąjį D.Trumpo prezidentavimą, o dabar atsakingas už pereinamąjį laikotarpį departamente,ketvirtadienį pareiškime teigė, kad išrinktasis prezidentas „nesuinteresuotas“ nuversti Irano valdančiuosius.
Tačiau interviu CNN B.Hookas pažymėjo, kad D.Trumpas pažadėjo „diplomatiškai izoliuoti Iraną ir susilpninti jį ekonomiškai, kad jis negalėtų finansuoti viso smurto, kurį vykdo „Hamas“, „Hezbollah“, husių judėjimas Jemene ir kiti Teherano įgaliotiniai Irake ir Sirijoje“.
Grįžęs į Baltuosius rūmus D.Trumpas gali susidurti su ta pačia dilema, su kuria susidūrė prezidentas Joe Bidenas, ribodamas Irano ir tokių priešininkių kaip Venesuela naftos pardavimus, – rizika, kad naftos kainos gali pakilti ir sukelti infliaciją.
Buvęs JAV energetikos pramonės pareigūnas Robertas McNally teigė, kad naujoji D.Trumpo administracija galėtų įvesti draudimus Kinijos uostams, į kuriuos tiekiama Irano nafta, taip pat sankcijas Irako pareigūnams, kurie finansuoja Irano remiamas pajėgas Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, net tikintis, kad D.Trumpas agresyviai taikys naftos embargą, pakaktų sumažinti bent 500 tūkst. barelių per parą daugiausia Kinijos perkamos naftos.
„Tai būtų maksimalus 2.0 spaudimas“, – pabrėžė R.McNally.
Irano pareigūnų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar Teheranas sugebės atlaikyti papildomą ekonominį spaudimą.
„Situacija gali būti pražūtinga Irano naftos pramonei“, – „The Wall Street Journal" sakė vienas Irano naftos pramonės pareigūnas. Jo teigimu, Kinija jau dabar perka šalies naftą su nuolaida, o pats Iranas kenčia nuo gamtinių dujų, naudojamų šildymui ir pramonei, trūkumo – dėl daugelį metų nepakankamų investicijų.
Tuo tarpu vienas Irano diplomatas žurnalistams teigė, kad Teheranas ketina kompensuoti JAV sankcijas gilindamas savo prekybos partnerystę per Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją ir kitus panašius aljansus, orientuotus į Aziją. Jis taip pat gali atsakyti į spaudimą spartindamas savo branduolinę programą arba grasindamas naftos pramonės įrenginiams Artimuosiuose Rytuose, paaiškino diplomatas.
