Buvo apklausta beveik 10 tūkst. respondentų iš Prancūzijos, Indijos, Italijos, Taivano, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir Honkongo. Kodėl pasirinko šias šalis ir ne mokslininkus, iš pvz., Vokietijos, Švedijos, Japonijos, Kanados, Australijos, tyrimo autoriai nepaaiškina. Tačiau jie pabrėžia, kad dauguma respondentų buvo fizikai ir biologai, kurie nagrinėja žmogaus ir Visatos kilmę.
Tyrėjus domino, kaip religiniai įsitikinimai turėjo įtakos respondentų sprendimui tapti mokslininkais, kaip tikėjimo dalykai paveikia jų darbą, ar jie lemia tam tikrus sprendimus jų moksliniuose tyrimuose.
Tyrėjus domino, kaip religiniai įsitikinimai turėjo įtakos respondentų sprendimui tapti mokslininkais.
Kaip ir tikėjosi apklausos autoriai, daugiau nei pusė mokslininkų iš Indijos, Italijos ir Turkijos (šalių, kuriose religijos įtaka stipri) yra tikintys. Lyderis yra Turkija, kurioje 85 procentų mokslininkų yra religingi, po to seka Indija – 79 proc, Taivanas – 74, Italija – 57, Honkongas – 54.
Sociologai domėjosi, kaip mokslininkų religingumas atrodo bendro religingumo fone. Kaip ir tikėtasi, dauguma šalių tikinčiųjų mokslininkų procentas mažesnis, nei visų tikinčiųjų. Staigmena buvo Honkongas, kur yra apie 39 procentų religinių mokslininkų, ir tik 20 procentų visų gyventojų, taip pat Taivanas, kur santykis – 54 proc. religingų mokslininkų, o tarp gyventojų šis skaičius siekia tik 44 proc.
Tyrimas buvo finansuotas Johno Templetono fondo ir Faradėjaus instituto.
