Mieste, Ukrainos spaudos pavadintame „rytų Lvovu“, pastaruoju metu pastebimai atgijo patriotizmo dvasia. Nuo balkonų plevesuoja Ukrainos vėliavos, tautinėmis spalvomis kai kurie miestiečiai nudažė net savo automobilius. Milžiniškas trišakis Ukrainos herbas puošia visą daugiaaukščio pastato prie Dnepro upės sieną.
Tai, kad šis strategiškai svarbus rytų miestas nenugrimzdo į prorusišką chaosą, kaip kai kurie Donecko ir Luhansko centrai, yra naujojo Dnepropetrovsko srities gubernatoriaus Ihorio Kolomoiskio – oligarcho ir didžiausio šalies banko „PrivatBank“ savininko – taktikos pasiekimas.
Kovą laikinosios Kijevo vyriausybės paskirtas srities gubernatoriumi, I.Kolomoiskis greitai pasistengė numalšinti separatistines nuotaikas joms dar nespėjus įsikarščiuoti. Pusantro tūkstančio prorusiškų demonstrantų lyderius jis nuramino pasiūlęs įvesti daugiau patriotinio švietimo mokyklose, apsaugoti sovietinius paminklus ir pažadėjęs pareikalauti iš Kijevo daugiau savivaldos teisių.
Maža to, I.Kolomoiskio bankas pažadėjo 10 tūkst. dolerių atlygį tiems, kurie teisėsaugai pristatys prorusiškus separatistus. Demonstracijos greitai ėmė retėti, kol galų gale išvis išnyko.
Užkietėję Maskvos šalininkai, tokie kaip vietos parlamento narys Olegas Cariovas, buvo išvyti iš miesto. „PrivatBank“ pasiūlius pusės milijono dolerių atlygį pristačiusiems O.Cariovą, šis nusprendė pasislėpti Maskvoje. Jo rūmus miesto centre savo žinion perėmė valdžia ir pavertė prieglauda iš namų priverstiems bėgti Ukrainos rytų gyventojams.
Dnepropetrovskas tiems, kurie siekia karo, bus antrasis Stalingradas. O laimės ukrainiečiai, – vietinės televizijos eteryje pagrasino gubernatoriaus pavaduotojas Genadijus Korbanas.
„Dnepropetrovskas tiems, kurie siekia karo, bus antrasis Stalingradas. O laimės ukrainiečiai“, – vietinės televizijos eteryje pagrasino gubernatoriaus pavaduotojas Genadijus Korbanas.
Nors tokios ryžtingos priemonės kuriam laikui numalšino separatizmo grėsmę, I.Kolomoiskis nenori rizikuoti. Jis jau išleido per 10 mln. dolerių kurdamas savo paties tvarkos palaikymo pajėgas, "Dnepr" batalioną, kurį aprūpino visureigiais, pusiau automatiniais šautuvais ir naujomis uniformomis.
Privati gubernatoriaus armija aplink miestą pastatė patikros punktus, kuriuose ginkluoti pareigūnai kontroliuoja visą į ir iš miesto važiuojantį transportą. Jie taip pat kartais rengia žygius į separatistų teritoriją ir, manoma, dalyvavo susirėmimuose Mariupolyje, kur prorusiškos jėgos užėmė milicijos nuovadą. Visas pastatas buvo sudegintas, taip pat ir buvusieji viduje.
Nors tokios tvirtos rankos priemonės sulaukia kritikos, Dnepropetrovsko gyventojų tarpe gubernatorius yra populiarus politikas. „Man nerūpi, ar jis panašus į Hitlerį, tegul tik neleidžia karui ateiti iki čia“, – sako vietinio restorano savininkas. Kiekvieną dieną į miestą atvykstant vis daugiau pabėgėlių iš rytų, o žiniasklaidoje dominuojant pranešimams apie karą, gyventojai dėkoja Dievui ir meldžiasi, kad jų mieste liktų ramu.
„Mūsų vietinė didvyrė buvo Julija Tymošenko. Dabar tai Kolomoiskis, be jokių kalbų“, – sako leidinio „Dnepropetrovsko vakaras“, neseniai pripažinto geriausiu šalies regioniniu laikraščiu, žurnalistė Ksenija Tokaruik.
Įdomu, kad I.Kolomoiskis yra žydas, todėl Kremliaus propaganda, kad revoliuciją Kijeve sukėlė „fašistai ir neonaciai“, čia niekieno neįtikina. Nors jis nėra religingas, tačiau prisidėjo statant „Menorą“, septynbokštį Dnepropetrovsko žydų kultūros centrą, kuris, sakoma, yra didžiausias pasaulyje.
Šiame mieste gyvena didžiausia Ukrainoje žydų bendruomenė, iš kurios kilo nemažai žinomų šalies oligarchų, tarp jų ir Viktoras Pinčukas.
Visiems atvykstantiems užsienio žurnalistams Dnepropetrovsko gyventojai pabrėžia miesto daugiakultūriškumą – tarp savo bendrapiliečių jie mini gruzinus, armėnus, turkus ir kitų tautybių žmones.
Gali būti, kad būtent ši tolerancijos kultūra – kartu su karinga I.Kolomoiskio taktika – ir išgelbėjo miestą nuo kaimynų rytuose likimo.
Vis dėlto keli incidentai sukėlė nerimo ir čia – pavyzdžiui, iš traukinio, atvykusio iš Donecko, pasipylusi automatų ugnis arba miesto centre nudurtas proukrainietiškas aktyvistas. Yra bijančių, kad I.Kolomoiskį, kuris V.Putiną yra pavadinęs „neūžauga šizofreniku“, gali ištikti buvusio Charkovo mero Genadijaus Kerneso likimas – šis buvo pašautas į nugarą, kai išėjo pabėgioti. G.Kernesas išgyveno ir gydosi Izraelyje.
„Jis turi būti labai atsargus, – sako K.Tokaruik. – Trap mūsų vis dar yra daug Rusijos šalininkų. Padėtis gali pakrypti į blogą akimirksniu.“
