Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

E. Macronas ir O. Scholzas išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo „užsienio įtakos“ įstatymo

Prancūzijos ir Vokietijos vadovai sekmadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinę dėl padėties Sakartvele, kur parlamentas šią savaitę priėmė prieštaringai vertinamą ir, daugybės Europos Sąjungos politikų teigimu, bloko vertybėms prieštaraujantį įstatymą dėl „užsienio įtakos“.
Lenkijos ministras Tusk ir Prancūzijos prezidentas Macron susitinka su Vokietijos kancleriu Scholz Berlyne. / Annegret Hilse / REUTERS
Lenkijos ministras Tusk ir Prancūzijos prezidentas Macron susitinka su Vokietijos kancleriu Scholz Berlyne. / Annegret Hilse / REUTERS

„Su dideliu apgailestavimu atkreipiame dėmesį į Sakartvelo vyriausybės sprendimą [...] pasitraukti“ iš šalies siekiu įstoti į ES grįsto kelio, „Facebook“ žinutėje rašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Antradienį Sakartvelo parlamentarai trečiuoju, galutiniu, svarstymu priėmė šį teisės aktą, nepaisydami didelės protestų bangos, neturinčios precedento naujausioje šalies istorijoje.

Kritikai sako, kad jis primena panašų represinį teisės aktą Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą.

Europos Sąjunga yra teigusi, kad ši priemonė nesuderinama su Sakartvelo siekiu tapti bloko nare, kuris yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir kurį, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia didžioji dalis gyventojų.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili šeštadienį vetavo įstatymą, bet iš esmės simboliškai, nes valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi pakankamai įstatymų leidėjų parlamente, kad veto atmestų.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

„Sakartvelo svajonė“ tvirtina, kad yra pasiryžusi prisijungti prie ES, ir aiškina, kad įstatymo projektu siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi
Reklama
„Teleloto“ naujienos ne tik tarp vedėjų: nuo šiol laimės visi studijos žaidėjai
30 metų su ypatingais vaikais dirbanti mokytoja Irutė: neįsivaizduoju, kaip galime skirstyti vaikus