Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

EP rinkimai prasideda Airijoje ir Čekijoje

Airijoje ir Čekijoje rinkėjai penktadienį, antrąją Europos Parlamento rinkimų dieną, eina prie balsadėžių po to, kai diena anksčiau balsavimas įvyko Nyderlanduose, kuriuose stipriai išsiskyrė kraštutiniai dešinieji. 
PATRICIA DE MELO MOREIRA / AFP
PATRICIA DE MELO MOREIRA / AFP

37 metų Airijos ministras pirmininkas Simonas Harrisas (Saimonas Harisas) balsavo netoli savo namų Delganio kaime į pietus nuo Dublino, iškart po to, kai 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku atsidarė rinkimų apylinkės.

„Žaviuosi jo energija, nors ir nebalsuoju už jo partiją“, – išeidamas iš rinkimų apylinkės sakė 41 metų IT darbuotojas Keithas O'Reilly (Kitas Orilis).

„Jie daug ką daro neteisingai, pavyzdžiui, sprendžia migracijos klausimą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pirmą kartą per Airijos balsavimą į EP daugelis kandidatų, kaip nepriklausomi arba kraštutinių nacionalistų partijų atstovai, pasisako prieš imigraciją.

Čekijoje rinkimų apylinkės turi atsidaryti vėliau, 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku. Kelios ES šalys balsuos šeštadienį, o dauguma – sekmadienį, įskaitant įtakingąsias bloko veikėjas Vokietiją ir Prancūziją.

Pirmąją EP rinkimų dieną prie balsadėžių ėjo olandai. Balsavusiųjų apklausos rodo, kad Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) Laisvės partija (PVV) šiuose rinkimuose užims antrąją vietą ir gaus septynias vietas EP. 

Prognozuojama, kad kraštutiniai dešinieji neblogai pasirodys visame bloke ir gaus iki ketvirtadalio iš 720 vietų EP. 

Tačiau įtempta kova Nyderlanduose, kur Franso Timmermanso (Franso Timermanso) Žaliųjų ir kairiųjų aljansas, anot apklausų, užėmė pirmąją vietą, gali šiek tiek paguosti centristus, kurie tikisi išlaikyti daugumą.

Politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ vadovas Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas) prognozavo, kad „artimiausiomis dienomis bus daug triukšmo dėl kraštutinių dešiniųjų šuolio ES“.

„Tikrovė yra nuobodesnė“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“, pridūręs, kad „centras daugiausia atsilaikys“.

Krizės

Rinkimai į EP vyksta daugiau nei dvejus metus trunkančio Rusijos plataus masto karo Ukrainoje, didelio geopolitinio nestabilumo ir Kremliaus prieš šį balsavimą vykdomos dezinformacijos kampanijos fone. 

Kraštutiniai dešinieji bando pasinaudoti 370 mln. rinkėjų, kurie jaučia nuovargį dėl daugybės pastarųjų penkerių metų krizių – nuo COVID-19 pandemijos iki Maskvos pradėto karo Ukrainoje padarinių – nepasitenkinimu. 

Airijoje, kurioje apie 20 proc. gyventojų yra gimę užsienyje, o prieglobsčio prašytojų skaičius yra rekordinis, sustiprėjo prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos.

Didžiausią intrigą kelia tai, ar Airijos ministro pirmininko S. Harriso vadovaujama centro dešiniųjų partija „Fine Gael“ gaus daugiau balsų nei pagrindinė opozicinė partija „Sinn Fein“, mat penktadienį šalyje taip pat vyks vietos valdžios rinkimai. 

„Rinkimų diena! Jei norite PERMAINŲ, šiandien balsuokite už „Sinn Fein“, – rašoma ankstyvą rytą paskelbtoje partijos žinutėje.

Pastaraisiais metais parama kairiųjų nacionalistų „Sinn Fein“ smarkiai sumažėjo, o jos progresyvi ir migracijai palanki pozicija, regis, nepatinka daugeliui darbininkų klasės rinkėjų. 

Pagrindinės EP frakcijos – konservatyvioji Europos liaudies partija (ELP) ir kairieji Socialistai ir demokratai – nerimauja dėl poslinkio į dešinę perspektyvos. 

Šios politinės šeimos po rinkimų turėtų išlikti didžiausiais blokais, tačiau dabartinei Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) iš ELP gali prireikti kai kurių kraštutinių dešiniųjų paramos, kad užsitikrintų antrąją kadenciją. 

Atsižvelgiant į tai, kad gali prireikti derybų, U. von der Leyen užmezgė ryšius su Italijos premjere Giorgia Meloni (Džordža Meloni), kuri vadovauja neofašistinių šaknų turinčiai dešiniųjų partijai „Italijos broliai“. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį įspėjo, kad ES gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus EP. 

Apatija 

Tuo metu Čekijos politikai šiuose EP rinkimuose susiduria su visuotine apatija. 2019 metų rinkimuose Čekijoje buvo antras mažiausias rinkėjų aktyvumas iš visų ES šalių – 28,72 procento. 

Apklausos rodo, kad rinkimuose turėtų nugalėti buvusio ministro pirmininko milijardieriaus Andrejaus Babišo centristinis judėjimas ANO, lenkiantis centro dešiniųjų koaliciją. 

Penktadienį anksti ryte paskelbtoje žinutėje rinkėjams A. Babišas ragino juos „išvaryti iš Europos Parlamento ten įsitaisiusius žaliuosius fanatikus ir migracijos entuziastus“.

Prieš balsavimą buvo nuogąstaujama dėl Rusijos kišimosi į rinkimus Čekijoje. Dar iki balsavimo Čekijos valdžios institucijos demaskavo interneto svetainę, kuri, kaip įtariama, buvo Kremliaus priedanga, naudojama Rusijos propagandai skleisti.

Pasigirdus įtarimams, kad portalas „Voice of Europe“ mokėjo kai kuriems ES teisės aktų leidėjams, Briuselyje pradėtas jos veiklos tyrimas. 

Šį savaitgalį daug dėmesio sulauks ir kitos ES šalys. 

Prognozuojama, kad Prancūzijoje pirmaus Marine Le Pen (Marin Le Pen) partija „Nacionalinis sambūris“, Italijoje – G. Meloni dešinieji „Italijos broliai“, o Vengrijoje – ministro pirmininko Viktoro Orbano dešiniųjų partija „Fidesz“. 

Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų partija AfD apklausose užima antrą vietą po konservatorių. Austrijoje kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, panašu, gali pasiekti pergalę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi
Reklama
„Teleloto“ naujienos ne tik tarp vedėjų: nuo šiol laimės visi studijos žaidėjai
30 metų su ypatingais vaikais dirbanti mokytoja Irutė: neįsivaizduoju, kaip galime skirstyti vaikus