Pasak straipsnio, nors tai mažiau akivaizdu, bet Jungtinėms Valstijoms gali tekti vienu metu atremti ne tik Kinijos, bet ir Šiaurės Korėjos grėsmę.
Pentagono pareigūnai jau dabar mano, kad karas su Kinija yra svarbiausia grėsmė nustatant būsimų karinių pajėgumų ir išteklių prioritetus. Tačiau, priešingai tradicinėms prielaidoms, mažai tikėtina, kad toks konfliktas apsiribotų Taivano sąsiauriu.
„JAV ir Kinijos konfliktas dėl Taivano beveik neabejotinai virstų regioniniu karu, kuris persimestų į Korėjos pusiasalį ir apimtų tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėją. Taip yra todėl, kad Kinija bus labai suinteresuota smogti JAV bazėms Pietų Korėjoje ir paskatinti Šiaurės Korėją provokuoti ir supančioti ten dislokuotas JAV pajėgas“, – rašo leidinio analitikai Markus Garlauskas ir Matthew Kroenigas.
Tikėtina, kad Pchenjanas taip pat gali įsitraukti į karą, kad užkirstų kelią JAV puolimui, kurio baiminasi. Manoma, kad Šiaurės Korėja pasinaudotų JAV patiriama sumaištimi, kad suvestų senas sąskaitas su savo varžove Seule, arba paveiktų karo baigtį, o tai turėtų didelių pasekmių jos pačios saugumui.
„Foreign Policy“ pažymėjo, kad nepasirengimas tokiam karo dviem frontais scenarijui suteikia Pekinui ir Pchenjanui papildomą paskatą pulti, būtent siekiant pasinaudoti šiuo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų pažeidžiamumu.
Aiškinama, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkės turi atnaujinti savo gynybos strategijas ir pajėgas, kad pasirengtų atgrasyti, o prireikus ir laimėti vienu metu vykstantį karą prieš Kiniją ir Šiaurės Korėją.
Straipsnio autoriai išanalizavo tuo pačiu metu vykstančio Jungtinių Valstijų ir Kinijos bei Šiaurės Korėjos konflikto riziką ir padarė išvadą, kad karas su Kinija greičiausiai taip pat taptų karu su Šiaurės Korėja, ir atvirkščiai, karas su Šiaurės Korėja galėtų sukelti Kinijos intervenciją.
„Nors antrasis scenarijus jau sulaukė tam tikro dėmesio, manome, kad labiausiai tikėtinas ir pavojingiausias kelias į dviejų frontų karą tarp JAV ir Kinijos bei Šiaurės Korėjos iš tikrųjų prasideda nuo JAV ir Kinijos konflikto dėl Taivano.
Jei Kinija užpuls Taivaną, Vašingtonas prieš puolančias Kinijos pajėgas greičiausiai panaudos regione esančiose bazėse veikiančias karines pajėgas. Atsakydamas į tai arba siekdamas užkirsti kelią tokiai galimybei, Pekinas būtų labai suinteresuotas smogti regioninėms JAV bazėms, įskaitant esančias Japonijoje ir Pietų Korėjoje“, – dėstoma straipsnyje.
Net jei Pekinas smogs tik Japonijoje esančioms bazėms, Kinijos orlaiviai ir raketos turės skristi virš Korėjos pusiasalio arba jį aplenkti, o tai kels grėsmę ten esantiems JAV ir Pietų Korėjos kariams.
Tikėtina, kad pagal tokį scenarijų Kinija gali aktyviai skatinti Šiaurės Korėją provokuoti arba pulti Pietų Korėją ir Japoniją, kad paralyžiuotų ir atitrauktų JAV pajėgas nuo kovinių veiksmų netoli Taivano.
Kita vertus, Šiaurės Korėja gali turėti savų priežasčių įsitraukti į konfliktą. Matydamas, kad Vašingtonas atitraukė dėmesį nuo Taivano, Pchenjanas gali griebtis oportunistinės agresijos prieš tai, ką Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas dabar vadina savo „pagrindiniu priešu“ – Pietų Korėją.
Galų gale Šiaurės Korėja vargu ar norės abejingai stebėti, kaip jos galingiausias globėjas kovoja su galingiausiu priešu kare, kuris nulems regiono likimą ir turės rimtų pasekmių Pchenjano saugumui. Kinijos pralaimėjimas greičiausiai paliktų Šiaurės Korėją pavojingoje izoliacijoje, o JAV pralaimėjimas galėtų priversti JAV pajėgas pasitraukti iš regiono ir gerokai pagerinti Šiaurės Korėjos karinę padėtį.
„Daugelis analitikų klaidingai daro prielaidą, kad Vašingtonas ir Pekinas turi bendrą interesą palaikyti stabilumą Korėjos pusiasalyje, visų pirma išvengti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo eskalavimo, ir kad jie tyliai susitars, jog Šiaurės ir Pietų Korėjos neturėtų peržengti ribos karui dėl Taivano. Tai klaidinga prielaida.
Ji taikos meto logiką taiko karo metui ir gimė iš optimizmo dėl glaudesnio Kinijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimo eros. Jei Kinija pradės karą su Taivanu, tai bus ženklas, kad jos vadovai nusprendė, jog stabilumas regione nebėra svarbiausias prioritetas“, – rašo „Foreign Policy“.
Taip pat tikėtina, kad Kinija įsikiš į bet kokį Korėjoje kilusį karą. Nors analitikai netiki, kad pats Pekinas bandys išprovokuoti karą Korėjos pusiasalyje, tačiau toks konfliktas jam galėtų būti naudingas, nes išeikvotų JAV, Pietų Korėjos ir kitų sąjungininkų karinius išteklius.
„Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės iš esmės nėra pasirengusios tokiems scenarijams“, – pabrėžė ekspertai ir paaiškino, kad JAV ir partnerių pajėgumai, vadovavimo ir kontrolės priemonės bei laikysena (įskaitant pajėgas, bazes ir susitarimus su sąjungininkais) nėra tinkamai pritaikyti vienu metu vykstančiam konfliktui su Kinija ir Šiaurės Korėja.
Dabartinis nepasirengimas gali net padidinti dviejų frontų karo scenarijaus tikimybę, suteikdamas tiek Pekinui, tiek Pchenjanui paskatų išplėsti konfliktą, kad būtų pasinaudota Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų pažeidžiamumu.
Siekdamos užkirsti kelią šiam košmariškam scenarijui, Jungtinės Valstijos, Australija, Japonija, Filipinai, Pietų Korėja ir kiti sąjungininkai bei partneriai turi atvirai imtis kruopštaus planavimo ir karinių pratybų, kad pasirengtų vienu metu konfrontuoti su Kinija ir Šiaurės Korėja pagal skirtingus scenarijus, saugodamos operatyvines detales, aiškinama straipsnyje.
Perima kontrolę
Trečiadienį pranešta, kad Kinija surengė kovinį patruliavimą netoli Skarboro seklumos Pietų Kinijos jūroje, kurio tikslas – išbandyti karių „greitą mobilumą ir bendro smūgio galimybes“, pranešė Pekino kariuomenė.
Kinija „vykdė bendrą kovinį patruliavimą jūroje ir oro erdvėje netoli Huangjano salos“, paskelbė Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) Pietų teatro vadavietė, pavartodama kinišką Skarboro seklumos, į kurią taip pat pretenduoja Filipinai, pavadinimą.
„Visa karinė veikla, kuri trikdo Pietų Kinijos jūrą, kuria karštuosius taškus ir kenkia taikai bei stabilumui regione, yra kuo geriau kontroliuojama“, – nurodė kariškiai.
Pekinas pretenduoja beveik į visą vandens kelią, nepaisant tarptautinio sprendimo, kad jo pretenzijos neturi teisinio pagrindo.