Šis susitikimas Valdemaro Tomaševskio šalininkams buvo tikras smūgis. Jie net parašė B.Borusewicziui laišką, kreipdamiesi į jį kaip į „tradicinį lenkų, gyvenančių ne Lenkijoje, globėją“. Rytinėse Lenkijos kaimynėse gyvenančių lenkų organizacijų federacijos vardu Senato vadovui papriekaištauta dėl jo „viešų ir kritiškų“ pasisakymų apie Lietuvos lenkų situaciją ir būtent V.Tomaševskį.
Sausio 13-oji ir Georgijaus juostelė
Lietuvoje gyvena 200 tūkst. lenkų, jiems Seime atstovauja LLRA, neseniai atšventusi dvidešimtmetį. Šios partijos vadovui, europarlamentarui V.Tomaševskiui gerai sekėsi ir 2014 metų prezidento rinkimuose, ir 2015 metų Vilniaus mero rinkimuose.
Todėl nestebina V.Tomaševskio žodžiai interviu Piotrui Kępinskiui iš „Rzeczpospolita“: „Georgijaus juostelė, gerbiamas pone, yra Šv.Jurgio, riterių globėjo, simbolis. Nėra čia jokios negatyvios potekstės“.
Bet ne visi šio politiko žingsniai vertintini tik teigiamoje šviesoje. Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“, garsiai apie LLRA prabilta, kai jos atstovai išėjo iš Seimo salės per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą, kuriame kalbėjo Vytautas Landsbergis.
Kitas didelio atgarsio lenkų žiniasklaidoje sulaukęs V.Tomaševskio pasirodymas – 2014 metų gegužės 9-oji Vilniaus Antakalnio kapinėse. Minint II pasaulinio karo pabaigą jis čia pasirodė įsisegęs vadinamąją Georgijaus juostelę, tapusią Ukrainoje kariaujančių rusų remiamų separatistų ženklu.
V.Tomaševskis gegužės 9-ąją šventė nepaisydamas to, kad Lietuvos valdininkams buvo rekomenduota nedalyvauti Rusijos ambasados rengiamose iškilmėse, kadangi šią dieną 1945 metais ne tik baigėsi II pasaulinis karas, bet ir sovietai galutinai okupavo Lietuvą.
Reikia pripažinti, kad LLRA ir V.Tomaševskis su rusais šventė ne be reikalo. Savivaldos rinkimuose startuota kartu su Rusų aljansu, tokiu būdu sulaukiant rusų tautinės mažumos didelio palaikymo.
Palankumas Rusijai
„Todėl nestebina V.Tomaševskio žodžiai interviu Piotrui Kępinskiui iš „Rzeczpospolita“: „Georgijaus juostelė, gerbiamas pone, yra Šv.Jurgio, riterių globėjo, simbolis. Nėra čia jokios negatyvios potekstės“. Kaip ir provakarietiškų Ukrainos protestuotojų adresu ištarta kita frazė: „Maidanas ir bolševizmas yra didžiausias blogis“, – rašo „Gazeta Wyborcza“.
Tiesa, V.Tomaševskis niekada nėra išsakęs savo nuomonės dėl Lenkijos politikos Rusijos atžvilgiu. Pastaroji, kaip žinia, yra itin griežta.
Radijo „Znad Wilii“ direktorius, buvęs Seimo narys ir Kovo 11-osios signataras Česlavas Okinčicas, paprašytas įvertinti V.Tomaševskį, atsako klausimu: „Ponas Valdemarai, pasakykite pagaliau – su kuo jūs esate? Su tais, kurie nužudyti Katynėje, ar su tais, kurie juos žudė?“
Lenkijai kyla klausimų
Česlavas Okinčicas: „Ponas Valdemarai, pasakykite pagaliau – su kuo jūs esate? Su tais, kurie nužudyti Katynėje, ar su tais, kurie juos žudė?“
LLRA yra pagrindinė politinė jėga, atstovaujanti Lietuvos lenkams, todėl Lenkija negali jos ignoruoti. V.Tomaševskis prieš kelis mėnesius buvo susitikęs su užsienio reikalų ministru Grzegorzu Sczetyna, bet plačiau susitikimas nekomentuotas. Tik pranešta, kad kalbėta apie bendradarbiavimą.
Čia jau „Gazeta Wyborcza“ siūlo patiems sau iškelti bent tris klausimus, liečiančius V.Tomaševskį ir visą lenkų tautinę mažumą Lietuvoje.
Pirmiausia – ar tikrai Lenkija LLRA vertina kaip politinę jėgą, ginančią lenkų interesus? „Deja, atrodo, kad V.Tomaševskiui parankiausia išlaikyti lenkų mažumą dabartinėje situacijoje. Prasta socialinė ir visuomeninė situacija bei menkas išsilavinimas juk yra geriausia erdvė kiekvienam populistui“, – į pirmą klausimą atsako laikraštis.
Antrasis dalykas – ar Lenkija suvokia, kokią įtaką Lietuvos lenkams daro Rusija? Juk vien tai, kiek Rusijos kanalų retransliuojama Lietuvoje, kiek leidinių rusų kalba galima rasti kiekviename prekybos centre, yra visiškai nepalyginama su lenkiškąja šio reikalo puse.
Ir trečias klausimas: ar Lenkija tikrai turi be jokių išlygų remti LLRA? Jeigu Varšuva bent iš dalies konsultuojasi su V.Tomaševskiu dėl savo pozicijos, tai ir jis privalo išgirsti kritiką. Privalo suprasti Lenkijos nuomonę apie dabartinį Rusijos elgesį, o bandymas pataikauti šiai šaliai dėl kelių procentų vietos rusų balsų yra tiesiog lenko ir europiečio orumo įžeidimas.
Visą tekstą galite paskaityti čia.
