Teismas nurodė neturintis jurisdikcijos nagrinėti šią bylą.
„Devyni įtariamieji išteisinami“, – paskelbė teismas, priėmęs gynybos teisininkų komandos argumentą, kad tragedijos negali nagrinėti Graikijos teismas, nes ji įvyko tarptautiniuose vandenyse.
Prieš teismą stojo devyni egiptiečiai, kaltinti praėjusių metų birželio 14 dieną sukėlę laivo katastrofą, per kurią žuvo šimtai migrantų.
Šie asmenys, kurie buvo tarp 104 išgyvenusiųjų, buvo kaltinami neatsargiu elgesiu sukeltų žūčių, dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir pagalba neteisėtai atvykti į šalį.
Ši tragedija sukrėtė Europos Sąjungos sienų apsaugos ir prieglobsčio suteikimo operacijas.
2023-iųjų birželį žuvo apie 500 žmonių, netoli vakarinės Graikijos pakrantės nuskendus iš Libijos į Italiją išplaukusiam smarkiai perpildytam žvejybos traleriui. Tuo metu pavyko išgelbėti 104 žmones, o kūnų rasta 82.
Dauguma išgelbėtųjų buvo migrantai iš Sirijos, Pakistano ir Egipto.
21–37 metų amžiaus vyrai pastaruosius 11 mėnesių praleido kardomajame kalinime ir, jei būtų nuteisti, jiems grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.
Paskelbus nuosprendį, kai kurie įtariamųjų artimieji apsipylė ašaromis.
„Šiai kelionei pardaviau visą savo turtą“, – antradienį teismui sakė vienas iš kaltinamųjų.
„Nežinau, kodėl esu kalėjime. Noriu pamatyti savo šeimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad per laivo katastrofą neteko giminaičio.
„Sunkiai išgyvenęs laivo sudužimą atsidūriau ligoninėje, o dabar esu kaltinamas. Nežinau, kodėl“, – teismui sakė kitas įtariamasis.
Kaltinamųjų teisininkai teigė, kad šie vyrai tapo atpirkimo ožiais, siekiant nukreipti dėmesį nuo Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos, kuri nesugebėjo surengti veiksmingos gelbėjimo operacijos, atsakomybės.
Pareigūnų spaudimas
Gynybos komanda taip pat teigė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta didelių procedūrinių klaidų.
Anot advokatų, jų klientai buvo sulaikyti praėjus vos parai po to, kai išgyveno skendimą, ir remiantis tik devyniais liudijimais, iš kurių kai kurie nebuvo tinkamai išversti.
Teisininkai teigė, kad kai kurie įtariamieji sulaikymo metu dar buvo gydomi.
Kai kurie išgyvenusieji vėliau teigė patyrę Graikijos policijos pareigūnų spaudimą nurodyti įtariamuosius remiantis neryškiomis nuotraukomis, pridūrė jie.
Laivo „Adriana“ skendimas už 87 kilometrų nuo Piloso krantų paliko daug neatsakytų klausimų, tarp jų, ar buvo galima išvengti tragedijos.
Laivas plaukė iš Libijos į Italiją. Pasak Pakistano vyriausybės, be sirų ir palestiniečių, juo plaukė beveik 350 pakistaniečių.
Prieš teismo procesą žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pažymėjo, kad lygiagrečiai vykdomas tyrimas dėl Graikijos valdžios institucijų veiksmų tebėra pirminiame etape, dėl to teismas, vertindamas kaltinamųjų kaltę, neturėjo išsamios informacijos.
„Yra realus pavojus, kad šie devyni išgyvenusieji gali būti pripažinti kaltais remiantis neišsamiais ir abejotinais įrodymais“, – pareiškime teigė HRW direktorė Europai ir Centrinei Azijai Judith Sunderland (Džudit Sanderland).
„Patikima ir reikšminga atskaitomybė už vieną didžiausių laivo katastrofų Viduržemio jūroje turi įtraukti Graikijos valdžios institucijų prisiimamą atsakomybę“, – pridūrė ji.
Graikijos valdžios institucijoms apie laivo buvimą šalies paieškos ir gelbėjimo zonoje pranešė nevyriausybinė organizacija „Alarm Phone“ ir ES pasienio agentūra „Frontex“.
Išgyvenusieji taip pat teigė, kad pakrančių apsauga vilko laivą, kai jis apvirto.
Kairiųjų pažiūrų grupės anksčiau prie teismo rūmų surengė protestą, kad pasmerktų ES migracijos politiką.
Prieš prasidedant teismo procesui įvyko riaušių policijos ir protestuotojų susirėmimas, per kurį buvo sužeisti du žmonės. Policijos duomenimis, buvo sulaikyti mažiausiai trys protestuotojai.
„Atsisakė pagalbos“
Pakrančių apsauga nuo pat pradžių tvirtino, kad bendravo su laive buvusiais žmonėmis, ir nurodė, kad šie atsisakė bet kokios pagalbos.
Teismas atlieka tyrimą dėl galimos pakrančių apsaugos pareigūnų atsakomybės. Tačiau visi prašymai leisti susipažinti su byla buvo atmesti, teigė kaltinamųjų advokatai.
Rugsėjį apie pusšimtį išgyvenusiųjų pateikė grupinį ieškinį prieš pakrančių apsaugos tarnybą.
Migrantų teisių gynėjų nuomone, šis teismo procesas yra ilgalaikės prieglobsčio prašytojų kriminalizavimo praktikos dalis.
Nevyriausybinės organizacijos „Borderline Europe“ duomenimis, Graikijos kalėjimuose laikoma apie 2 tūkst. neteisėtu žmonių gabenimu kaltinamų migrantų – tai antra pagal dydį Graikijos kalinių grupė.
