Daugelis ekonomiškai silpnos Kirgizijos gyventojų mano, kad rusiškai skambančios pavardės jiems bus naudingos darbo ieškant Rusijoje.
Daugelis ekonomiškai silpnos Kirgizijos gyventojų mano, kad rusiškai skambančios pavardės jiems bus naudingos darbo ieškant Rusijoje.
29 metų Omurbekas iš pietrytinės Kirgizijos Batkeno srities yra vienas iš dešimčių tūkstančių į Rusiją išvykusių kirgizų, kurie pasikeitė savo pavardę.
Nuo 2012 m. Rusija sudarė sąrašą, kuriame atsidūrė nemažai šalyje dirbusių ir iš jos deportuotų imigrantų. Jiems uždrausta atvykti į šią šalį penkerius metus ir dėl to nemažai kirgizų siekia pasikeisti pavardes ir gauti naujus asmens dokumentus, su kuriais bandys patekti į Rusiją.
„Mes buvome netikėtai išsiųsti iš Rusijos. Tačiau kaip aš galiu penkerius metus nevažiuoti, kuomet reikia rūpintis savo šeima? Turiu grįžti. Dėl to pakeičiau savo pavardę ir gavau naują pasą, tačiau visa tai sudėtinga“, – pasakojo Omurbekas.
Jis teigia, kad pavardės pakeitimas yra naudingas dėl dviejų dalykų. Pirmiausiai, pasienio pareigūnai gali jo neatpažinti dėl šiek tiek kitaip skambančios pavardės. Be to, daugelis imigrantų tiki, kad Rusijos pareigūnai į juos žvelgs palankiau, jeigu jų pavardės skambės rusiškiau.
Norint gauti naują pasą Kirgizijoje reikia įdėti nemažai pastangų, nors pats dokumentas kainuoja vos 2 JAV dolerius. Omurbekas turėjo surinkti 16 įvairių rūšių dokumentų ir juos pristatyti į pasus išduodančią instituciją.
Kirgizijos pareigūnai pripažįsta, kad Omurbeko pėdomis Batkeno srityje 2014 m. pasekė nemažai žmonių.
Dalis jaunosios kartos kirgizų mano, kad rusiškai skambantys vardai jiems pravers ateityje.
„iš viso 3325 Batkeno srities gyventojai paprašė pakeisti jų pavardes, vardus ir tėvavardžius“, – teigė vietos migracijos tarnybos pareigūnė Gulmira Omoševa. Ji pridūrė, kad daugelio sprendimą lemia planuojamas išvykimas į Rusiją.
Apie 25 proc. žmonių pasirenka naujus vardus, kurie yra visiškai nepanašūs į senuosius.
Dalis jaunosios kartos kirgizų mano, kad rusiškai skambantys vardai jiems pravers ateityje.
„Visi mano klasiokai dabar keičia pavardes. Jeigu Dievas leis, po mokyklos baigimo planuoju studijuoti tarptautinius santykius valstybiniame universitete. Noriu gauti pasą (su rusifikuotu vardu) norėdama išvengti galimų problemų ateityje keliaudama į užsienį“, – teigė paskutinėje vienos Biškeko vidurinės mokyklos klasėje besimokanti Meerima Asanova.
Būtina pabrėžti, kad iš karto po Sovietų Sąjungos žlugimo nemažai kirgizų kaip tik siekė atsisakyti rusiškai skambančių pavardžių. Manoma, kad dabartinę tendenciją lemia ne tik planai emigruoti į Rusiją, bet ir didelė Rusijos kultūros sklaida šalyje.
Manoma, kad dabartinę tendenciją lemia ne tik planai emigruoti į Rusiją, bet ir didelė Rusijos kultūros sklaida šalyje.
Kirgizijoje Rusijos kultūrinė įtaka yra pati didžiausia iš visų Vidurinės Azijos šalių. Nemažai kirgizų net leidžia savo atžalas į mokyklas rusų kalba, tikėdami, kad geras rusų kalbos mokėjimas jiems pravers ateityje.
Vis dėlto, kitose regiono šalyse tokia tendencija nėra pastebima.
Štai Turkmėnijoje daug didesnę kultūrinę įtaką pastaruosius kelis dešimtmečius daro ne Rusija, bet Turkija.