Antoine'as Deltouras ir Raphaelis Halet, buvę tarptautinės verslo konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) darbuotojai, ir prancūzų žurnalistas Edouard'as Perrinas kaltinami tūkstančių konfidencialių dokumentų vagyste per vadinamąjį „LuxLeaks“ skandalą.
Pradedant nagrinėti šią bylą Prancūzija neįprastai įsikišo į Liuksemburgo teismų reikalus, kai finansų ministras Michelis Sapinas pareiškė „norintis išreikšti solidarumą su A.Deltouru“.
Apie 50 šalininkų skandavo „Ačiū tau, Antoine'ai!“, kai kaltinamieji įžengė į Liuksemburgo teismo salę prasidedant bylos nagrinėjimui, kuris, kaip numatoma, tęsis mažiausiai iki gegužės 4-osios.
Jeigu būtų pripažinti kaltais, šie trys veikėjai gali būti pasiųsti už grotų iki 10 metų.
„LuxLeaks“ skandalas kilo 2014-ųjų lapkritį, kai nutekinus dokumentus paaiškėjo, kad mažytė Liuksemburgo hercogystė šimtams tarptautinių bendrovių taikė milijardų JAV dolerių vertės mokestines lengvatas. Tarp šių kompanijų buvo minimos „Apple“, IKEA ir „Pepsi“. Tuo metu šalies premjeras buvo dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
JAV įsikūrusi Tarptautinė tiriančiųjų žurnalistų asociacija (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ), per pusmetį peržiūrėjusi daugiau nei 28 tūkst. konfidencialių dokumentų, nustatė, kad tokios mokesčių lengvatos buvo suteiktos iš viso 340 bendrovių.
„LuxLeaks“ buvo didžiausias tokio pobūdžio informacijos nutekinimas, kol anksčiau šį mėnesį žiniasklaida pradėjo skelbti pranešimus apie jai nutekintus Panama Papers – didžiulės apimties konfidencialių dokumentų paketą, atskleidžiantį kai kurių pasaulio lyderių ryšius su ofšorinėmis priedangos įmonėmis, kurios gali būti naudojamos turtui nuslėpti arba pinigams plauti.
Viešasis interesas
31 metų A.Deltouras antradienį sakė teismui pripažįstantis byloje išdėstytų faktų esmę, bet 40-metis R.Halet ir 45 metų E.Perrinas jiems pateiktus kaltinimus neigė.
„Jaučiuosi labai ramus – aš veikiau dėl viešojo intereso“, – R.Halet sakė naujienų agentūrai AFP, atvykęs į teismą.
A.Deltouras kaltinamas pavogęs dokumentų iš apskaitos įmonės prieš palikdamas tą firmą 2010 metais. Ta medžiaga į viešumą iškėlė verslo paslapčių, profesinės paslapties atskleidimo atvejų ir faktų apie pinigų plovimą.
Tie dokumentai tapo pagrindu 2012 metais E.Perrino reportažui, parengtam visuomeninei televizijai „France 2“, bet į jį nebuvo užsienyje nebuvo atkreipta dėmesio iki pat „LuxLeaks“ medžiagos nutekinimo.
E.Perrinas kaltinamas kaip visų tų nusikalstamų veikų bendrininkas, tuo tarpu R.Halet, kuris yra kaltinamas dėl atskiro duomenų nutekinimo, buvo pateikti tokie patys kaltinimai kaip A.Deltourui.
Pirmoji liudininkė, PwC vidaus auditorė Anita Bouvy, sakė teismui, kad tyrėjai išsiaiškino, kad tą medžiagą nutekino A.Deltouras, nustatę, kad jis savo darbo pabaigos toje bendrovėje išvakarėse per 29 minutes priėjo prie 2 669 dokumentų.
„92 dokumentai per minutę – tai tiesiog neįtikėtina“, – auditorė sakė teismui.
„Vienintelis asmuo – ponas Antoine'as Deltouras – dėl savo užimamų pareigų turėjo prieigą prie tų dokumentų, nereikalaujančią įvardyti tų duomenų naudojimo priežasties.“
PwC personalo dokumentuose nurodoma, kad A.Deltouras yra užsiminęs apie savo „nusivylimą“ dėl didelio darbo krūvio ir kritikavęs bendrovės darbo praktiką, pridūrė A.Bouvy.
Prieš teismo posėdį A.Deltouras tvirtino, kad nesigaili dėl savo veiksmų.
„Iš pradžių tebuvau anoniminis šaltinis, o vėliau atsidūriau scenos priekyje“, – jis sakė AFP teismo išvakarėse.
Organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) generalinis direktorius Christophe'as Deloire'as pareiškė, kad šis teismas „turėjo niekada neįvykti“.
„Informacija, atskleista per „LuxLeaks“, yra labai svarbi ir aiškiai atitinka viešąjį interesą“, – pabrėžė jis.
Aktyvistai smerkia „farsą“
„LuxLeaks“ ir „Panamos popierių“ skandalai paskatino Europos Sąjungą imtis griežtesnių veiksmų prieš mokesčių vengiančias įmones, o Bendrijos ministrai praeitą savaitgalį susitarė dėl virtinės naujų priemonių, turinčių užkirsti kelią tokiems sandėriams.
Kai J.-C.Junckeris tapo Europos Komisijos vadovu, jis pirmosiomis savaitėmis buvo smarkiai spaudžiamas dėl didžiulių mokesčių lengvatų, suteiktų tarptautinėms bendrovėms, jam stovint prie hercogystės vairo.
Europos konkurencijos komisarė Margrethe Vestager, inicijavusi tyrimą dėl mokesčių, susijusį su bendrovėmis, tokiomis kaip „Amazon“, buvo iškviesta duoti parodymus Liuksemburgo teisme.
Pagalbos organizacija „Oxfam“, raginanti griežtai kovoti su mokesčių slėpimu, pažymėjo, kad „LuxLeaks“ bylos kaltinamieji turėtų būti „liaupsinami, o ne teisiami“.
