Šis įvykis sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje ir už jos ribų.
Berlynas egzekuciją pavadino skandalu ir perspėjo dėl rimtų pasekmių Irano „nežmoniškam režimui“, o Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių grupė egzekuciją pavadino „įkaito nužudymu be teismo“.
Šeimos teigimu, dvigubą pilietybę turintis Irano ir Vokietijos pilietis J. Sharmahdas, kuris taip pat yra Vokietijos pilietis ir JAV gyventojas, buvo sulaikytas 2020-aisiais, kai keliavo per Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).
Iranas, kurio įstatymai dvigubos pilietybės nepripažįsta, teigė, kad J. Sharmahdas buvo suimtas per „sudėtingą operaciją“, nenurodydamas, kaip, kur ir kada jis buvo sulaikytas.
J. Sharmahdas buvo nuteistas mirties bausme 2023 metų vasarį už „korupciją Žemėje“ – nuosprendį vėliau patvirtino Irano Aukščiausiasis Teismas.
„Korupcija Žemėje“ – tai terminas, kurį Irano valdžios institucijos vartoja kalbėdamos apie įvairius nusikaltimus, įskaitant nusižengimus, susijusius su islamo morale.
Irano teismų naujienų svetainė „Mizan Online“ pirmadienį paskelbė, kad „mirties nuosprendis Jamshidui Sharmahdui (...) įvykdytas šį rytą“.
Jis buvo nuteistas dėl 2008-aisiais įvykdyto išpuolio mečetėje pietiniame Širazo mieste, per kurį žuvo 14 žmonių ir dar 300 buvo sužeisti.
J. Sharmahdo šeima kaltinimus atmetė.
J. Sharmahdas taip pat buvo apkaltintas vadovavimu grupuotei „Tondar“, kurios tikslas – nuversti Islamo Respubliką. Iranas ją priskiria prie teroristinių organizacijų.
J. Sharmahdo dukra Gazelle (Gazelė) savo pranešime socialiniame tinkle „X“ teigė laukianti, kol Vokietijos ir JAV vyriausybės pateiks konkrečių įrodymų, kad jos tėvas negyvas.
Jei taip nutiks, jo kūnas turėtų būti nedelsiant pargabentas namo, o Irano vyriausybė turėtų būti griežtai nubausta, pažymėjo ji.
Skandalas
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) teigė, kad šis atvejis „dar kartą parodo, koks nežmoniškas režimas viešpatauja Teherane: režimas, kuris naudoja mirtį prieš savo jaunimą, savo gyventojus ir užsienio piliečius“.
Ji taip pat pridūrė, kad Berlynas ne kartą aiškiai nurodė, jog „mirties bausmės įvykdymas Vokietijos piliečiui turės rimtų pasekmių“.
„Tai rodo, kad ir naujojoje vyriausybėje niekas nėra saugus“, – sakė ji, turėdama omenyje liepą inauguruoto prezidento Masoudo Pezeshkiano (Masudo Pezeškiano) administraciją.
A. Baerbock pareiškė nuoširdžią užuojautą J. Sharmahdo šeimai, „su kuria visada palaikėme glaudžius ryšius“, ir teigė, kad Vokietijos ambasada Teherane nenuilstamai dirbo siekdama jį išlaisvinti.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) taip pat pasmerkė egzekuciją, pavadino ją skandalu ir pridūrė, kad „Jamshidui Sharmahdui net nebuvo suteikta galimybė gintis teisme“.
Tačiau Gazelle Sharmahd apkaltino Vokietijos ir JAV vyriausybes derybose apleidus jos tėvą ir teigė, kad šeima buvo ignoruojama.
Norvegijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas (Mahmudas Amiri-Mogadamas) egzekuciją pavadino „neteisminio įkaito nužudymo atveju, kuriuo siekiama nuslėpti pastarojo meto Islamo Respublikos įkaitų pagrobėjų nesėkmes“.
„Jamshidas Sharmahdas buvo pagrobtas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir neteisėtai perkeltas į Iraną, kur be teisingo teismo buvo nuteistas mirties bausme“, – sakė M. Amiry-Moghaddamas, kurio organizacija atidžiai stebi mirties bausmių vykdymą Irane.
„Neteisėtas Sharmahdo pagrobimas, vėlesni jo kankinimai nelaisvėje, nesąžiningas parodomasis teismo procesas ir šiandien įvykdyta egzekucija yra nesuskaičiuojamų Irano režimo nusikaltimų pavyzdys“, – teigė Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centras.
Priemonė, skirta įbauginti žmones
J. Sharmahdas užaugo iraniečių ir vokiečių šeimoje ir 2003 metais persikėlė į Kaliforniją, kur buvo apkaltintas dėl priešiškų Iranui ir islamui pareiškimų per televiziją.
Pasak „Mizan Online“, J. Sharmahdas yra „kriminalinis teroristas“, kurį „priglaudė Jungtinės Valstijos ir Europos šalys ir kuris veikė, turėdamas jų žvalgybos tarnybų apsaugą“.
Žmogaus teisių grupių, įskaitant „Amnesty International“ teigimu, po Kinijos Iranas yra antra šalis, kurioje per metus įvykdoma daugiausiai mirties bausmių.
IHR duomenimis, vien šiais metais Irane mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 627 žmonėms. Teisių grupės kaltina pareigūnus, kad mirties bausmė naudojama kaip priemonė įbauginti visuomenę.
Dar keli europiečiai, įskaitant mažiausiai tris Prancūzijos piliečius, vis dar laikomi Irane.
Europarlamentarė Hannah Neumann (Hana Niuman), pirmininkaujanti delegacijai, užsiimančiai Irano klausimais, paragino iš esmės pakeisti Europos Sąjungos (ES) politiką Teherano atžvilgiu, pranešė dienraštis „Bild“.
„Buvo balsų, kurie norėjo palaukti ir pažiūrėti, kaip vystysis režimas po M. Pezeshkiano išrinkimo, – sakė H. Neuman. – Ši baisi egzekucija aiškiai parodo, kaip turėtume vertinti šią naująją vyriausybę“.
ES pasmerkė J. Sharmahdo egzekuciją Irane ir svarstys galimybę imtis atsakomųjų priemonių, antradienį pareiškė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Griežčiausiai smerkiame jo nužudymą. ES ryžtingai pasisako prieš mirties bausmę bet kada ir bet kokiomis aplinkybėmis. Tai yra teisės į gyvybę pažeidimas ir didžiausias žmogaus orumo paneigimas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė J. Borrellis, pridūręs, kad „ES svarsto atsakomąsias priemones“.
